Anot įstaigos, fiksuota nuošliauža yra nedidelė – apie devynių metrų pločio ir daugiau nei 20 metrų ilgio.

„Įvykusi nuošliauža yra paviršinio supiltinio grunto ir nekelia grėsmės kalno stabilumui. Avarijos likvidavimo darbai pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį bus pradėti nedelsiant“, – teigiama pranešime.

Muziejus nurodo nuolat sekantis orų prognozes ir kalne įdiegtą stebėsenos sistemą, kasdien vykdantis ir fizinę visų kalno šlaitų apžiūrą.

Pasak jo, Gedimino kalno šlaitai buvo apžiūrėti, vertinama jų būklė po lietingos paros. Likusiuose šlaituose grunto deformacijos šiuo metu nėra fiksuojamos.  

Gedimino kalno būklė, kol nėra įgyvendintas ilgaiakio sutvarkymo projektas, tebepriklauso nuo orų.

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet jau yra pasirašęs preliminarią sutartį dėl galutinių Gedimino kalno pietrytinės dalies sutvarkymo darbų su įmone „Rekreacinė statyba“.

Darbai turėtų užtrukti trejus metus ir kainuoti apie 13,4 mln. eurų, tačiau muziejus šiuo metu derasi su ministerijomis dėl šio projekto finansavimo.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.