Sekmadienio vakarą prie Kauno įvykusi oro baliono avarija užminė mįslių. Balionas trenkėsi į namo sieną. Kai kuriems keleiviams lūžo kaulai, sutrenktos smegenys. Ar būtina buvo rengti komercinį skrydį nepalankiu oru?

Staigmena 50-mečio proga

Petras Sirgedas, sekmadienį skridęs balionu su žmona, šią pramogą įsimins ilgam. Iškylą oro balionu penkiasdešimtmetį švenčiančiam vyrui padovanojo sūnus Domas.

Kaune didžiausiu Lietuvoje oro balionu skrido 12 skrydžio paslaugą nusipirkusių žmonių. Balionas iš Neries ir Nemuno santakos pakilo apie 20.30 val., kai jau artinosi audra. Po maždaug valandos jis nukrito netoli Rokų. Į Kauno klinikas nuvežti septyni žmonės su kojų, rankų lūžiais, pilvo sumušimais, nubrozdinimais.

Skrydį balionu tėvui padovanojęs D.Sirgedas pasakojo, kad prieš kelerius metus pats su žmona skrido su pilotu Gintautu Mockaičiu, tik tą kartą balionas buvęs kitas. Kelionė patiko, tad tokį pat puikų skrydį D.Sirgedas jubiliejaus proga nutarė padovanoti tėvui.

„Dabar tėvas, neprarasdamas humoro jausmo, juokauja, kad tokia dovana aš norėjau su juo suvesti visas sąskaitas, – tarė D.Sirgedas. – O mamai, regis, ne taip linksma.“

P.Sirgedas ir jo žmona buvo tarp tų laimingųjų, kurie per oro baliono avariją beveik nepatyrė sužalojimų. Tačiau išgyveno didelį stresą.

Kaupėsi grėsmingi debesys

„Audros debesys matėsi iš karto. Dar paklausiau piloto, ar tai nebus problema, tačiau pastarasis atsakė, kad ne“, – „Kauno dienai“ pasakojo P.Sirgedas.

Vakar, komentuodamas situaciją per radiją, oro baliono pilotas G.Mockaitis, vadinamas labiausiai patyrusiu pilotu Lietuvoje, teigė, kad debesų prieš pakeliant balioną į orą jis nepastebėjęs. Ar pilotas, surinkęs klientus komerciniam skrydžiui, sakė tiesą?

„Žmonės susirinko, laukėme apie 20 minučių, kol pilotas tvarkė kažkokius popierius, kaip supratau,susijusius su skrydžių valdymo bokšteliu. Pripūtus balioną negalėjome pakilti dėl skrendančio pro šalį lėktuvo. Juodi debesys pradėjo kauptis dar tirščiau. Tada ir pakilome“, – pasakojo balionu skridęs P.Sirgedas.

Vyras teigė, kad pakilus aukštyn į balioną ėmė barbenti lietus. Jis prisiminė piloto žodžius: „Jei galėčiau, tuoj pat nuleisčiau balioną žemėn.“ Bet tam trukdė smarkus vėjas.

Paskutinis instruktažas keleiviams

Blaškomas oro balionas iš pradžių praskrido virš Šilainių, vėliau pasuko VI forto link, o paskui atsidūrė virš Rokų.

„Supratau, kad pilotas visą laiką ieškojo, kur nusileisti, ir sakė, kad leisis artimiausioje pievoje. Sėkmingai praskridome aukštos įtampos liniją Rokuose. Čia pilotas balioną pabandė nuleisti lygiame lauke, tačiau vėjas nubloškė mus į tvenkinį, kurio paviršiumi balionas ėmė vilkti keleivių krepšį su mumis“, – pasakojo P.Sirgedas.

„Pasiekę tvenkinio krantą jau manėme, kad sustosime, tačiau vėjas netikėtai sustiprėjo ir trenkė keleivių krepšį į namo sieną“, – kraupią akimirką prisiminė oro baliono keleivis.

„Kalbos, kad kai kurie keleiviai spėjo išlipti, – pramanas, nes viskas vyko labai greitai, balionas tikrai nebuvo sustojęs“, – tvirtino P.Sirgedas.

Nesmarkiai nukentėjęs vyras teigė, kad kalčiausi šioje istorijoje asmenys, davę leidimą balionui pakilti.

Kalbėdamas apie pilotą, P.Sirgedas pabrėžė, kad iš jo gavo profesionalių komandų, kaip elgtis prieš smūgį į žemę, – kur laikytis, kurias kūno vietas užsidengti.

Savo srities asas

Nukritęs oro balionas priklauso oreivių klubui „Antis“. Klubo vadovas G.Mockaitis, sekmadienį pilotavęs balioną, kolegų oreivių laikomas vienu geriausių savo srities specialistų.

Didžiausios Lietuvoje oro balionų organizacijos VšĮ „Oreivystės centras“, kuri yra ir vienintelė Lietuvoje oro balionų pilotų mokymo organizacija, plėtros direktorius ir patyręs pilotas-instruktorius Aurimas Vengrys teigė neabejojantis, kas ši nelaimė – atsitiktinumas, nutikęs nelemtai sutapus aplinkybėms.

„Statistiškai oro balionas – viena saugiausių oro transporto priemonių. Tačiau tai dar ne garantija, kad nelaimė niekada neįvyks. Sekmadienį ir buvo tas įvykis, kuris visai oreivių bendruomenei yra labai nemalonus“, – sakė A.Vengrys.

Jo teigimu, G.Mockaitis – labai gerbiamas pilotas-instruktorius, vienas pirmųjų oreivių Lietuvoje, daugkartinis šalies čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis.

Negali suvokti

„Akivaizdu, kad pakilus ar prieš pakylant oro sąlygos tapo nepalankios skrydžiui. Neabejoju, kad pilotas darė viską, kad nusileistų kuo greičiau ir saugiau, bet balionas skrido virš miesto, o čia nedaug galimybių gerai nusileisti“, – kalbėjo A.Vengrys.

„Audra yra audra, ir jei pilotas horizonte mato kokių nors jos požymių, skrydį atšaukia. Tai nepavydėtina situacija pilotui ir keleiviams. Negaliu niekaip suvokti šios situacijos, nes nemanau, kad pilotas, turintis tokią patirtį, lįstu ten, kur nereikia – taip rizikuoja dažniau jaunesni ir mažiau patyrę oreiviai“, – stebėjosi A.Vengrys.

Vakar žiniasklaidoje pasirodė ir kitų oreivystės specialistų komentarų. Dauguma jų įsitikinę, kad kaupiantis akivaizdžios audros debesims balionas neturėjo teisės pakilti.

Dėl galimų srydžio taisyklių pažeidimų pradėtas tyrimas. Bus vertinami avariją patyrusio oro baliono piloto G.Mockaičio veiksmai, aiškinamasi, kodėl artėjant audrai jis ryžosi kilti į orą su keleiviais.

Skrydis oro balionu buvo komercinis. Suma, kurią sumokėjo keleiviai, – per 3000 litų. Gal čia ir slypi atsakymas?

Nežino, kaip paveiks verslą

Skrydžiai oro balionu – gan brangi pramoga. Paprastai tokio skrydžio kaina Kaune, Vilniuje ar Trakuose svyruoja nuo 250 iki 300 litų žmogui.

„Labai dažnai žmonės mus verčia skristi, nors sąlygos būna ir blogos, sakydami, kad jie nieko nebijo. Bet jei iškyla nors nedidelė abejonė dėl oro, neskrendame“, – tvirtino pilotas-instruktorius A.Vengrys.

Viena skaudžiausių nelaimių Lietuvoje įvyko prieš septyniolika metų. Tada per oro balionų šventę Vilniaus Vingio parke žuvo Vaidotas Daunys – meno ir kultūros leidinių „Krantai“, „Regnum“ ir „Naujosios Romuvos“ redaktorius.

A.Vengrys negalėjo įvertinti, kokį poveikį gan nepigiam oro balionų skrydžių verslui turės sekmadienio avarija šalia Kauno. Jo teigimu, žmonės skambindami visada klausia, ar balionu skristi yra saugu. Gamtos šėlsmo kontroliuoti neįmanoma, tačiau skrydžiams balionu yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas ir specialus keleivių draudimas.

Gyvuoja nerašyta oreivių taisyklė, kad, atsitikus panašiai nelaimei, įvykį analizuoja visa bendruomenė – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip siekiama išvengti panašių situacijų ateityje.

Pradėti tyrimai

„Tyrimą dėl šio įvykio pradėjo Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius. Kas gresia pilotui, pasakyti sunku. Viskas paaiškės ištyrus aplinkybes. Egzistuoja specialios taisyklės, kaip pilotuoti oro balionus ir dirižablius, kurie yra labai jautrūs oro sąlygoms“, – kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla.

Jo teigimu, kol kas per anksti vertinti, kokios priežastys lėmė, kad didžiausias Lietuvoje oro balionas patyrė avariją.

K.Auryla taip pat pripažino, kad G.Mockaičio, kaip oreivio, reitingas – itin aukštas, nors minėto baliono valdymas dėl jo talpos ir dydžio – taip pat vienas sudėtingiausių iš visų šalyje naudojamų balionų.

Kauno miesto Panemunės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.