Kaune vakar paskelbta gripo epidemija. Medikų teigimu, šią savaitę mieste padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Griebtis natūralios medicinos receptų ar vitaminų, o gal tiesiog nekišti nosies iš namų? Į šiuos klausimus atsako Kauno Dainavos poliklinikos šeimos daktarė Aušra Ulvydaitė:

– Kaip atskirti gripą nuo peršalimo?

– Gripas neretai painiojamas su peršalimu. Pastarajam nebūdingi tokie gripo simptomai kaip karščiavimas, galvos skausmai, išsekimas. Peršalimo požymiai yra tik užgulusi nosis, čiaudulys ir gerklės skausmas. Tipiški gripo požymiai: staiga pakilusi aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, baimė šviesai, stiprus galvos ir raumenų skausmas. Ne veltui žmonės, pajutę pirmuosius gripo simptomus, sako: "Jaučiuosi taip, lyg mane kas laužytų."

– Kokios priemonės veiksmingiausios pajutus pirmuosius gripo požymius?

– Pakilus temperatūrai iš vaistinėlės vertėtų traukti paracetamolio, analgino ir kitas karščiavimą mažinančias tabletes. Griežtai draudžiama savavališkai gerti antibiotikus. Šiuos vaistus gali skirti tik šeimos gydytojas. Nepamirškite gerti šiltų skysčių. Jų patartina išgerti iki 3 litrų per dieną. Idealiai tinka liepžiedžių ir aviečių arbatos.

– Kada būtina į namus kviesti šeimos gydytoją?

– Jei žmogus jaučia paprastus peršalimo simptomus, jo nekamuoja aukšta temperatūra ir nereikalingas nedarbingumo lapelis – vertėtų pačiam atvykti į gydymo įstaigą. Čia jam bus atlikti visi būtini tyrimai. Iš lovos keltis nepatartina tuo atveju, jei temperatūra siekia 38 ir daugiau laipsnių. Pirmą dieną galima telefonu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris patars, kokius vaistus vartoti ir kokių priemonių imtis norint nuvyti ligą. Jei gripo simptomai aštrėja – nedelsdami kvieskite šeimos gydytoją.

– Vienam šeimos nariui susirgus gripu, atgulti į lovą pasmerkti ir likusieji namiškiai?

– Gripu paprastai užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su gripo virusu. Užsikrėtęs žmogus platina gripo virusą ir gali užkrėsti kitus per pirmas penkias ligos dienas. Viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto atsparumo. Gerų emocijų, sočiai pavalgęs, nepervargęs žmogus, daug atsparesnis už tą, kuris yra fiziškai ir psichologiškai išsekęs. Žinoma, svarbų vaidmenį čia vaidina ir skiepai.

– Skiepytis būtina? Jei taip, tai kada?

– Skiepai nėra būtini. Jie tik rekomenduojami kaip apsaugos priemonė. Dabar vyrauja A tipo gripo viruso H3N2 subtipas. O šių metų skiepai kovoja būtent su šiuo tipo virusu. Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio–lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti.

– Ką patartumėte asmenims, vengiantiems skiepų? Kokia gripo profilaktika?

– Visais įmanomais būdais stiprinti organizmo atsparumą. Vengti imunitetą silpninančių žalingų įpročių, grūdintis, sportuoti, maitintis sveiku, daug vitaminų turinčiu maistu.

– Kokios dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos?

Dažniausios komplikacijos – plaučių uždegimas ir bronchitas. Galimi širdies raumenų, smegenų ir inkstų uždegimai. Gripo sukeltos komplikacijos gali baigtis ir mirtimi. Gripo komplikacijų dažniau pasitaiko vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs. Nevertėtų pamiršti, kad komplikacijos dažniausiai kyla po laikino pagerėjimo, tad pasijutę sveikesni kelias dienas pabūkite namie, kad neatkristumėte ir nekiltų komplikacijų.

– Česnakas ir svogūnas veiksmingos priemonės kovojant su gripu?

– Jei nebaido kvapas – valgykit į sveikatą. Tai yra mūsų aplinkos augalai, kurie naudingi ir kaip vitaminų šaltinis, ir kaip eterinė medžiaga. Šie augalai didina žmogaus organizmo atsparumą.

Gripas ir jo istorija:

Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A, B ir C. A tipo virusai labiausiai patogeniški. 1980 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suteikė A tipo virusams papildomą klasifikaciją, nuo H1 iki H12.

Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 m., kai Europoje kilo epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą. Gripo vardas atsirado 1743 m. ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio – "gripper" ("sugriebti, apimti"). Pagal kitą versiją šios ligos pavadinimas yra kilęs iš vietovardžio, kuriame ja pirmą kartą buvo susirgta.

Raimonda Šukytė

Aktorė

Šeimos gydytojos į namus nekviečiau, todėl negaliu pasakyti, ar peršalau, ar susirgau gripu. Šiuo metu stengiuosi vartoti kuo mažiau cheminių vaistų ir gydausi natūraliomis priemonėmis: geriu nasturtų arbatą, kojas mirkau karštame vandenyje, atlieku karštų bulvių inhaliacijas. Tiesa, prieš kelias dienas teko gerti vaistų, nes temperatūra pakilo iki 38 laipsnių. Niekada nesiskiepijau, nedariau to ir šiemet. Kodėl? Turbūt tam vis pritrūksta laiko.