Kauno centre netrūksta namų, kurių balkonai kelia grėsmę praeivių sveikatai, tačiau gyventojai jų remontui priešinasi, o be jų žinios negali vykti jokie darbai.

Sostinę sukrėtė nelaimė

Praėjusi mėnesį Vilniuje žuvo 85-erių moteris, kai išėjo į avarinės būklės balkoną. Gyventoja nukrito žemyn iš antro aukšto su visu balkonu. Nuvežta į ligoninę dėl patirtų sužalojimų ji mirė.

Kelios dienos iki nelaimės daugelis namo gyventojų, o kartu ir žuvusioji, aktyviai priešinosi būsto administravimo įmonės ketinimams renovuoti pastato laikančiąsias konstrukcijas. Bendrovė perspėjo gyventojus dėl grėsmingos balkonų būklės, tačiau žmonės aiškino, kad jiems remontas yra per brangus.

Panaši bomba jau daug metų tiksi ir Kauno centre. Čia ne kartą trupėjo balkonų tinkas, jų dalys, vienas jų su visa konstrukcija nukrito žemyn. Laimė, tada apsieita be žmonių aukų ar sužalojimų. „Deja, su kiekvienais metais nelaimės tikimybė tik auga“, – pastebėjo „Kauno centro būsto“ pastatų administravimo vadybininkė Jurgita Kunigauskienė.

Pasak jos, Centro seniūnijoje iš maždaug 500 pastatų – 340 namų balkonai yra avarinės būklės arba greitai taps pavojingi ir gyventojams, ir praeiviams.

Kai kur sulaukta griūčių

Balandį išvirto S.Daukanto g. 3-iojo daugiabučio visi betoniniai balkono turėklai. „Tokia kritinė balkonų būklė – jokia naujiena ir kituose Centre esančiuose pastatuose. Tik laiko klausimas, kada balkonai pradės byrėti masiškai“, – pastebėjo J.Kunigauskienė. Išties gretimuose namuose daug balkonų aukštutiniuose aukštuose išvis neturėjo jokių turėklų. Nepaisant to, durys į juos buvo atviros, matėsi, kad butuose verda gyvenimas.

„Ne, šie žmonės nesileidžia į kalbas ir nesutinka su jokiais jų balkonų remontais“, – purto galvą jau daug metų miesto centro būstus administruojanti J.Kunigauskienė.

Prieš kelerius metus Laisvės al. žemyn nugarmėjo visas avarinio namo balkonas. Laimė, tada nei jame, nei po juo nebuvo žmonių, todėl skaudžių padarinių išvengta.

Po tokios informacijos tapo nejauku, pamačius viename aptrupėjusių balkonų sėdintį kūdikį, smalsiai žurnalistus stebinčią apie metų amžiaus mergytę. „Žinau šią šeimą. Mergytė labai mėgsta leisti laiką balkone“, – paaiškino J.Kunigauskienė. Deja, namo gyventojai kategoriškai pasisako prieš renovaciją. „Taip, sutinku, kad reikia atnaujinti tuos balkonus. Tai visų butų reikalas, net ir tų, kurie neturi balkonų. Bet žmonės nesutinka, kad reikia išleisti kelis tūkstančius balkonui“, – kalbėjo S.Daukanto g. 3-iojo namo gyventojas Adomas Leliūga.

Gyventojai bėdą ignoruoja

Kauno daugiabučius prižiūrinčios bendrovės „Mano būstas“ Kauno regiono vadovės Vidos Naudžiūnienės teigimu, per pastaruosius metus iš 43 organizuotų susirinkimų su gyventojais, kai turėjo būti sprendžiami balkonų remonto klausimai, įvyko vos vienas. Jei susirinkimas neįvyksta, daugiabučius prižiūrintys administratoriai net negali pradėti derinti projekto, be kurio balkono remontas – neįmanomas.

„Susirinkimai neįvyksta ir sprendimai nepriimami, kadangi juose dalyvauja mažiau negu pusė butų savininkų, todėl nebūna reikiamo kvorumo sprendimui priimti. Apklausos raštu taip pat ignoruojamos, nes anketos tiesiog negrįžta, gyventojai neišreiškia nuomonės dėl balkonų ir kitų bendro naudojimo objektų remonto darbų. Tai tik parodo, kad gyventojai yra abejingi ir nelinkę rūpintis savo turtu“, – teigė V.Naudžiūnienė.

Kartais per susirinkimą gyventojai pareiškia norą balkonus tiesiog nupjauti ir vietoj jų įrengti apsaugines tvoreles, nes taip esą pigiau. Vis dėlto V.Naudžiūnienė priminė, kad Centro seniūnijoje esantys daugiabučiai yra saugomi paveldo, o balkonas yra fasado dalis ir pagal galiojančius teisės aktus privalu išlaikyti pastato vientisumą.

Biurokratija brangina projektus

Kaune yra ir gerų pavyzdžių. Buvo atnaujinti visi V.Putvinskio g. 7-ojo namo avarinės būklės balkonai. Tiesa, tai įvyko dar iki 2010 m., kai buvo sugriežtinti saugomose teritorijose esančių pastatų remonto reikalavimai.

Anksčiau užtekdavo vadybininkų parengto remonto projekto. Dabar reikia gyventojų pritarimo dar prieš rengiant specialų techninį projektą. Jį parengus, vėl reikalingas žmonių pritarimas. Vien papildomos biurokratinės procedūros padidina remonto išlaidas iki 5 tūkst. litų.

Kituose mikrorajonuose administratoriai gali imtis remonto darbų nepaisydami gyventojų nuomonės, jei namas pripažįstamas avarinės būklės.

Visai kitokia situacija yra miesto centre. Čia esantys daugiabučiai patenka į valstybės saugomą teritoriją, todėl prieš vykdant balkonų remonto darbus, būtina parengti specialų projektą, jį suderinti su Kultūros paveldo departamentu, gauti statybos leidimą. Tam reikalingas daugumos namo bendraturčių pritarimas, nes priešingu atveju dokumentacija yra net nederinama, o statybos leidimas neišduodamas", – pasakojo V.Naudžiūnienė.

Remonto darbai pabrangsta ir dėl to, kad jie yra prilyginami pastato restauracijai. Kitaip tariant, kultūros paveldo zonoje negali rinktis pigiausių statybinių medžiagų ir dizaino. Tiesa, kai kurie gyventojai savarankiškai remontuoja savo balkonus, bet po to jie darko senųjų pastatų fasadus, nes suardo seno pastato vizualinį vientisumą ir architektūros stilių.

Aptveria STOP juostomis

„Mano būsto“ Kauno regiono vadovė pateikė dar vieną argumentą, kodėl gyventojai nepritaria avarinės būklės remonto darbams. „Centro seniūnijoje ne visi daugiabučių namų butai turi balkonus, tad kai kuriems gyventojams sudėtinga įrodyti, jog balkonas yra bendro naudojimo objektas ir jo remontas yra visų bendraturčių reikalas“, – kalbėjo V.Naudžiūnienė.

Dėl gyventojų abejingumo negalėdami pradėti remonto darbų, daugiabučių namų administratoriai avarinės būklės balkonus ar jų dalis aptraukia apsauginiu tinklu arba aptveria STOP juostomis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad kritimo atveju nei tinklas, nei apsauginė juosta nuo nelaimės neapsaugos.