Važiuoti automobiliu į darbą keliese – linksmiau ir pigiau. Taip vilniečiai taupo ne tik pinigus, bet ir prabanga tampančias laisvalaikio su draugais ir artimaisiais minutes.

Derinasi su bendradarbiais

Įstrigus eismo kamštyje nesunku pastebėti, kad daugelyje automobilių sėdi tik vienas asmuo – vairuotojas ar vairuotoja. Jei kiekvienas jų pavežtų bent po vieną keleivį, spūsčių sumažėtų perpus, kuro taip pat sunaudotume mažiau. Kasdien į darbą su šeimos nariais ar bendradarbiais važiuojantys vilniečiai atranda daug tokio sprendimo teigiamų pusių.

"Su kolega sutarėme, kad į darbą vieną savaitę veš jis, kitą aš, nes gyvename kaimynystėje. Matematika paprasta – važiuosime dukart mažiau, reiškia, degalų taip pat sunaudosime dvigubai mažiau, – pasakojo į miesto centrą iš Šeškinės kasdien važiuojantis Andrius Jankauskas. – Nepatogumas tik tas, kad reikės kaskart susitarti, ar kažkuris neplanuojame po darbo likti mieste, bet, manau, susiderinsime, o jei ką, juk ne tragedija kartais grįžti viešuoju transportu."

Laikas pabendrauti

Taupyti važiuodami vienu automobiliu renkasi šeimos, net jei vyras ir žmona dirba skirtinguose miesto galuose. "Gyvename už Vilniaus, Avižieniuose, todėl nepaisant to, kad turime du automobilius, beveik visuomet važiuojame vienu. Važiuoti atskirai mūsų šeimai tikrai būtų prabanga. Vyrui nelabai patogu, nes jis nuveža mane iki miesto centro, paskui turi važiuoti gana ilgą kelią į kitą pusę, bet tai mums tikrai kainuoja pigiau, negu aš važiuočiau atskirai, – kalbėjo Rūta Kuzavė.

Be to, daugiau galvojame net ne apie pinigus, o apie galimybę pabūti kartu. Juk po darbų visi namo grįžta vėlai. Kelionė kartais trunka daugiau nei 40 minučių. Važiuodami automobiliu pasikalbame, kartais susigalvojame kokių nors pramogų. Žiemą labai smagu automobilyje visiems kartu gerti karštą kavą."

Pavežėja už ačiū

Kita vilnietė, Kristina Jurevičiūtė, kasryt važiuodama į darbą užsuka pasiimti ne tik šalia gyvenančios sesers, bet ir bendradarbės. "Iki jų man nuvažiuoti – vos penkios minutės. Kartu dirbame, gyvename viename rajone, todėl ir važiuojame kartu. Sesuo kartais šiek tiek man sumoka už degalus, bendradarbė – ne. Bet negaila – vis tiek pakeliui, o ji automobilio neturi", – šypsojosi mergina.

Pati K.Jurevičiūtė mielai taupytų persėsdama į viešąjį transportą, tačiau kasdien po darbo turi skubėti į paskaitas universitete, todėl brangi būna kiekviena minutė.

Nepaisant to, ji mielai paveža ir netoliese dirbančius bendramokslius – juk nesunku stabtelėti važiuojant pro šalį.

Paslaugiems bendradarbiams vilniečiai nepamiršta atsidėkoti. "Seniau į darbą su kolega važiuodavome autobusu. Dabar jis įsigijo automobilį, todėl dažniausiai važiuojame juo. Pati irgi turiu automobilį, bet juo į darbą nevažinėju. Degalai man pernelyg brangūs. O važiuodama su kolega sutaupau nemažai laiko, kurį praleisčiau spūstyse. Nors autobusams yra atskira eismo juosta, kolega šiek tiek ralistas, tai kelionė pernelyg ilgai neužtrunka, – juokėsi Eglė Rutkauskaitė. – Kaip jam atsidėkoju? Jei turiu saldainių ar šokolado, visada pirmiausia vaišinu jį, kaip gerą kolegą."

O kaip Jūs stengiatės taupyti? Papasakokite apie tai (tel. 212 2022 arba e. paštu [email protected]) ir laimėkite specialius "Vilniaus dienos" prizus.

Įvairiai būna, kartais važiuoju automobiliu, kartais viešuoju transportu. Labai priklauso nuo to, ar man po darbo reikės automobilio. Jei reikės kažkur važiuoti, į sodą ar į repeticiją, iškart važiuoju automobiliu. O šiaip iki darbo man penkiolika minučių kelio, todėl nenorėdamas leisti pinigų kartais einu pėstute. Su bendradarbiais kartu nevažiuoju, nes nenoriu nuo nieko priklausyti.

Darius, valdininkas:

Į darbą važiuoju mikroautobusu. Man taip labai patogu, todėl automobilio neturiu ir neplanuoju pirkti. Bendradarbiai, kurie turi automobilius, po vieną važiuoja į darbus, taip patogiau. Negirdėjau, kad kas nors važiuotų kartu.

Gražina, vertėja:

Į darbą vaikštau pėsčiomis, man vos 2 km kelio. Pas mus jaunas kolektyvas, jiems nepavyksta susiderinti kartu važiuoti. Yra tokių, kurie net iš Kauno važiuoja, kiti taip pat pėsčiomis vaikšto arba troleibusais ar autobusais atvažiuoja. Tačiau yra tokių, kurie tariasi kartu į darbą dviračiais važiuoti, kad būtų linksmiau. Automobiliais gal irgi važiuotų kartu, draugiškas kolektyvas, bet rajonai pernelyg skirtingi.

Valentina, buhalterė:

Važiuoju automobiliu, bet su kolegomis nesideriname, pernelyg skirtingi rajonai, būtų nepatogu. Tačiau jeigu kuris nors gyventų šalia, būtinai pavežčiau.

Kaip sutaupyti degalų:

Mažiau degalų sunaudojama išjungiant pavaras. Net pagal taisykles jeigu automobilis stovi, tarkime, degant raudonam šviesoforo signalui, pavaras reikia išjungti. Degalus taip pat taupytų išjungtos šviesos, bet pas mus jas privaloma įjungti dėl saugumo.

Pavyzdžiui, Didžioji Britanija tokio dalyko netaiko, nors pas juos orai dar lietingesni nei pas mus. Tačiau mes atsiliekame pagal kultūrą ir vairavimo tvarką. Iš esmės būtų galima važiuoti nuo kalniuko išjungus pavarą, bet taisyklės tai draudžia, nes tuomet automobilis tampa nestabilus. Daugelio automobilių, važiuojančių 60 km/val. greičiu apsukos yra geriausios ir sunaudojama mažiausiai degalų, tačiau mieste greitis ribojamas iki 50 km/val. Todėl nei trečia, nei ketvirta pavara važiuojant netinka taupyti. Jei važiuoji trečia – labai didelės apsukos ir degalų sunaudojama daugiau. Jei ketvirta – automobilis nukenčia. Dar mažiau sunaudoti degalų gali padėti padangos. Tai priklauso nuo jų kokybės ir pripūtimo. Kuo mažiau padanga pripūsta, tuo mažiau sunaudojama degalų. Nors tuomet labiau jaučiamos visos duobutės.

Pataria A.Žukausko vairuotojų ruošimo centro instruktorius Tadas Liachavičius

2009 m. ankstyvas pavasaris, kažkur Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:
– Tu savo darbininkams algą moki?
– Ne, jau seniai.
– Ir aš ne. Bet jie vis tiek į darbą eina?!
– Eina.
– Ir mano eina. O gal padarom mokamą įėjimą?
Dar po mėnesio:
– Na kaip, taviškiai į darbą dar vaikšto?
– AHA. Tik taupo žąsinai!!!!!
– ??????
– Ateina pirmadienį, o išeina penktadienį!!