Kauno miesto tarybai devynių savivaldybės įmonių vadovai pristatė savo ataskaitas. Vienų ataskaitos priminė mokslinius darbus, kitų direktorių pranešimai priminė anekdotus.

Svarbiau – pelnas

Pirmasis savo ataskaitą pristatė bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas. Išsamiai pristatęs bendrovės rodiklius direktorius gavo pylos už tai, kad tarp įmonės tikslų paminėtas pelno siekimas, o ne šilumos kainos mažinimas vartotojams.

13 mln. litų pelno pernai gavusiai bendrovei vartotojai buvo skolingi apie 20 mln. litų. Į klausimą, kodėl kilo šilumos kaina, direktorius teigė, kad pagrindinė priežastis – kylanti perkamo kuro kaina. Kaip vieną iš galimybių gyventojams atpiginti šildymą R.Bakas minėjo namų renovaciją.

„Kauno vandenų“ direktorius Vilius Burokas atsakė ir į klausimą apie savo pasitraukimo priežastis iš įmonės. Pasak jo, sprendimas brendo beveik metus, o pagrindinė priežastis – „per didelis dėmesys jo asmeniui“.

V.Buroko teigimu, šalto vandens kainų didinimas buvo neišvengiamas.

Direktorius buvo linksmas

Visiškai nepasirengęs pristatymui į miesto tarybos posėdžio salę atėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Nepateikęs jokių lentelių jis pranešė, kad įmonė gavo 2,2 mln. litų pelno. Tada linksmai nusiteikęs ėmė pasakoti apie vidutinį moterų ir vyrų atlygį bei lyčių pasiskirstymą įmonėje.

„Jūsų pranešimas – kaip draugų pokalbis alaus bare“, – rėžė tarybos narys Gintautas Labanauskas. Meras Andrius Kupčinskas nusprendė, kad D.Tumynas ataskaitą privalo iš naujo pristatyti komitetams. O D.Tumynas pasidžiaugė, kad žiemą Kauno gatvės buvo barstomos puikiai.

„Tiksliai negalėčiau pasakyti, kiek išleidome druskai. Nes visi žiūrės į tą sumą... Neatsimenu. Na, gal per 2 mln. litų. O padangas surenkame per Aloyzo skyrių (Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo A.Pakalniškio – red. past.)“, – toliau šypsojosi „Kauno švaros“ direktorius.

Už degalus permokėjo milijoną

Ataskaitą pristatęs „Autrolio“ generalinis direktorius Gintautas Činikas akcentavo, kad pasiteisino keleivių įlaipinimas pro priekines duris. Šiais metais iš šios naujovės įmonė tikisi 0,5 mln. litų pelno. Tačiau pernai įmonės sąnaudos viršijo pajamas 400 tūkst. litų, šiais metais taip pat planuojamas nuostolis.

„Kauno autobusų“ vadovas Mindaugas Grigelis savo ataskaitoje skundėsi, kad įmonė šiais metais patyrė apie 270 tūkst. litų nuostolių. Tai ęsą lėmė didėjanti degalų kaina, tačiau vėliau vadovas pripažino, kad įmonėje buvo naudojamas netinkamas degalų pirkimo būdas, dėl kurio įmonė per metus permokėjo apie 1 mln. litų.

Pasak M.Grigelio, dar didesnė bėda – savivaldybės skola įmonei, kuri praėjusių metų pabaigoje siekė 20,5 mln. litų, o šių metų pabaigoje išaugs iki 27 mln. litų. Direktorius pranešė, kad nuo kitos savaitės Kaune pradės važinėti nauji dujiniai autobusai, jų degalinė jau įrengta.

Didelių atlyginimų padariniai

Tik tris mėnesius dirbantis bendrovės „Gatvių apšvietimas“ vadovas Kęstutis Žuromskas sulaukė daugiausia kritikos už darbus, kuriuos atliko jo pirmtakai.

K.Žuromsko vadovaujama įmonė metus baigė su 0,5 mln. litų nuostoliu. Pagrindinės priežastys – pinigai, skirti naujai įsteigtų pareigybių algoms apmokėti, algoms pakelti ir išeitinėms pašalpoms. Tai pripažino pats direktorius.

Įmonė 2009 m. gavo 8,9 mln. litų pelno, o praėjusiais – jau tik 3,8 mln. litų, tačiau darbuotojų atlyginimai per tą pati laikotarpį sumažėjo tik 100 tūkst. litų.

Teatras merdėja

„Romuvos“ kino teatras šiuos metus baigė su 125 tūkst. litų nuostoliu. Ataskaitą pristatė direktorė Violeta Diržinauskienė, kuri akivaizdžiai jaudinosi – per metus kino teatras gavo vos daugiau nei 14 tūkst. litų pajamų.

„Direktorė nėra kalta – kai visi išsibėgiojo, ji vienintelė liko. Mes nufilmavome, koks kino teatras buvo paliktas, ir tą medžiagą pateikėme ten, kur reikia. Galiu išvardyti žymius Kauno žmones, kurie pabėgo“, – keistais argumentais direktorės stojo ginti vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Kai kurie tarybos nariai teigė nematantys jokios energijos, projektų ar skaičiavimų, gaivinant kino teatrą, nors direktorė tikino dalyvaujanti ES projektuose ir laukianti įsikeliančio teatro. „Romuva“ praėjusiais metais dirbo tik 4 mėnesius.

Įvardijo grėsmes

Be šių vadovų savo ataskaitas pristatė ir bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ vadovas Virginijus Tamošiūnas ir savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Algirdas Verbickas.

V.Tamošiūno bendrovė per 2011 m. gavo beveik 270 tūkst. litų pelno. Ataskaitoje pabrėžiama, kad viena iš grėsmių, tykančių bendrovės, politinė-teisinė aplinka.

A.Verbicko vadovaujama įmonė „Kapinių priežiūra“ pastaruosius ketverius metus dirbo nuostolingai, tačiau pernai gavo daugiau nei 450 tūkst. litų pelno. Taip bendras įmonės nuostolis sumažėjo iki 804 tūkst. litų.

Ona Balžekienė

Miesto tarybos narė

Vakar, kai miesto taryboje buvo pristatomos savivaldybės valdomų įmonių metų veiklos ataskaitos, buvo galima išgirsti pačių įvairiausių vertinimų. Vieniems atrodė, kad įmonės dirba gerai, kiti piktinosi, jog jų veikla nuostolinga, treti apskritai nesuprato, kaip tas ataskaitas reikia vertinti.

Esu tikra, kad tiesiog neįmanoma objektyviai įvertinti įmonių veiklos, nes savivaldybė netvirtina įmonių strateginių planų, biudžetų, nesuformuluoja joms veiklos tikslų, kapitalo grąžos juk neparengia investicinė ir dividendų politika. Kai savivaldybė – įmonių steigėja ir šeimininkė neatlieka šių svarbiausių darbų, tai apie objektyvų ir dalykišką įmonių veiklos vertinimą negali būti nė kalbos.

Jei žiūrėsime plačiau, tai savivaldybę tam tikra prasme galėtume sulyginti su verslo holdingu, vienijančiu per dešimt bendrovių ir įmonių, kurios tenkina svarbiausius kauniečių poreikius.

Deja, mūsų holdinge viskas vyksta kaip kreivų veidrodžių karalystėje – paminama elementari verslo logika ir ekonomikos dėsniai.

Savivaldybė apsiriboja savo įmonių ataskaitų išklausymų, kurias apibendrinti galima viena standartine fraze: „Dirbame nuostolingai, tačiau kaltų nėra ir iš esmės nieko negalime pakeisti“ bei politikams reikalingų žmonių įdarbinimu savivaldybės įmonėse.

Liūdnas vaizdelis savivaldybės holdinge personalo politikos veidrodyje. Daugeliu atvejų, vadovų vadybinę ir profesinę impotenciją kompensuoja politinis lojalumas. Nors įmonės ir varomos į nuostolius, tačiau politiškai lojalus vadovas vis tiek bent iki tarybos kadencijos pabaigos išsilaikys savo poste. Ir tampa savivaldybės įmonės išbadėjusių politikų lesyklomis.

Dar vienas kreivas veidrodis – savivaldybės įmonės naudojasi monopolininko privilegijomis. Tada, kai nėra konkurencijos, sunku tikėtis racionalios ir ekonomiškai pelningos veiklos. Juk visai nesvarbu, kaip dirbsi, vis tiek nėra konkurentų, kurie tą patį darbą ar paslaugą atliks pigiau ir geriau. Ar dėl tokio principo nenukenčia visi kauniečiai, priversti paslaugas pirkti tik iš vieno paslaugų tiekėjo ir negalėdami pasirinkti nei kainos, nei kokybės?

Žinoma, kaip iš „Kauno autobusų“ ar „Autrolio“ reikalausi pelningos veiklos, jei ta pati savivaldybė už lengvatinių keleivių vežimą šioms savo bendrovėms yra skolinga dešimtis milijonų litų.

Šioje situacijoje matau dvi išeitis: arba savivaldybėje suburti rimtą vadybininkų, ekonomistų komandą ir iš esmės imtis strategiškai vadovauti savivaldybės įmonėms, vadovaujantis verslo dėsniais, arba – privatizuoti savivaldybės įmones ir perduoti savivaldybės holdingą į laisvosios rinkos ekonomikos rankas.