Internetas panašus į milžinišką informacijos sąvartyną. Žmonės jame seniai būtų pasiklydę, jeigu nebūtų įrankių, vadinamų paieškos sistemomis. Dabartinės sistemos padeda rasti informaciją, ateityje jos atsakys į bet kokius klausimus.

"Shutterstock" nuotr.

Vartai į internetą

Internetas jau kone svarbiausias žmonijos informacijos šaltinis, kuriame galima rasti bet kokių reikalingų žinių, pradedant tuo, kaip pasigaminti meksikietišką troškinį ir baigiant tuo, kaip susikonstruoti palydovą. Internetas vis labiau išstumia tradicinius žinių šaltinius – enciklopedijas ir bibliotekas.

Pavyzdžiui, Statistikos departamentas paskelbė, kad bibliotekų lankytojų skaičius per pastaruosius aštuonetą metų smuko septintadaliu. Nuo 2000-ųjų jis mažėja kasmet. Tačiau žmonių informacijos poreikis nesumažėjo: jam patenkinti vis dažniau pasirenkamas internetas.

Žinoma, internete esančios žinios būtų bevertės, jeigu jų nebūtų galima rasti. Todėl internetas be paieškos sistemų neįsivaizduojamas. Paieškos paslaugas siūlančios svetainės dažnai tampa virtualaus pasaulio vedliais, padedančiais nepasiklysti neaprėpiamuose informacijos kloduose.

Dabar daugiau kaip du trečdaliai pasaulio interneto vartotojų, norėdami rasti atsakymą internete, kreipiasi į visažinę "Google". Internautų pasitikėjimą ši sistema pelnė dėl tikslių ir greitai pateikiamų paieškos rezultatų. Tokį vardą "Google" pavyko užsitarnauti sukūrus pažangią paieškos sistemą, kurios konkurentams nepavyksta aplenkti jau ištisą dešimtmetį.

Virtualus bibliotekininkas

Internetas primena didžiulę biblioteką, augančią milžinišku tempu. Šiuo metu internete esančių duomenų kiekis siekia beveik 500 exobaitų, arba 500 mlrd. gigabaitų, ir per ateinančius pusantrų metų išaugs dvigubai. Jeigu ši informacija būtų surašyta dėta į knygas, jų krūvos aukštis dešimt kartų viršytų atstumą tarp Žemės ir Plutonio.

"Google" paieškos sistemą galima palyginti su protingu bibliotekininku, kuris yra perskaitęs visas knygas ir žino, kas kiekvienoje parašyta ir kur jos reikia ieškoti. Tad užsukus į biblioteką, nereikia perversti daugybės knygų, užtenka pateikti tinkamą klausimą. Kuo klausimas tikslesnis, tuo bibliotekininko atsakymas išsamesnis.

"Google" sistema nuolatos skenuoja visą internete pasirodančią informaciją, ją rūšiuoja pagal kategorijas ir įtraukia į savo duomenų bazes. Galima sakyti, kad "Google" yra pasidariusi visų internete esančių žinių kopiją ir duomenis sutvarkiusi taip, kad galėtų kuo greičiau rasti ieškomą informaciją. Be to, ši sistema itin vertinama už tai, kad pateikia duomenis pagal svarbą: interneto bibliotekininkas žino, kurios knygos dažniausiai skaitomos ar labiausiai vertinamos, jas pirmiausia ir pateikia.

Vis dėlto "Google" ne tobulybės viršūnė. Sistema nesupranta užklausų prasmės ir pati negali atsakyti į pateikiamus klausimus. Geriausiu atveju ji nurodo, kur galima rasti reikalingą informaciją. Naudojantis "Google", dažnai tenka peržvelgti kelis ar net keliolika šaltinių, kol pavyksta sužinoti tai, ko ieškoma. Pagrindinis dabartinių paieškos sistemų trūkumas – jos negali atsižvelgti į žodžių prasmę ir pateikti tikslaus atsakymo, kokį galima gauti iš kito žmogaus.

Atsakymą skaičiuoja

Mokslininkai ir programuotojai jau ne vienus metus lenktyniauja, kam pirmam pavyks sukurti "mąstančią" paieškos sistemą. Šios savaitės pradžioje buvo paleistas naujas paieškos įrankis "Wolfram|Alpha".

Garsaus britų matematiko Stepheno Wolframo sukurta sistema atsakymų paieškai naudoja ne raktažodžius, o sudėtingus algoritmus ir pateikia suskaičiuotus rezultatus. Į paieškos laukelį įvedus žodžių junginį ar klausimą, sistema jį išskaido į atskirus dėmenis ir su jais atlieka skaičiavimus naudodama turimą informaciją.

Naudotis paieškos sistema "Wolfram|Alpha" reikia kiek kitaip nei populiariąja "Google". Įvedus abstrakčią frazę, pavyzdžiui, "prezidento rinkimai", sistema atsakymo neduoda. Tačiau surinkus žodžius "Lietuvos prezidentas", sistema pateikia duomenų apie dabartinį ir buvusius Lietuvos prezidentus, kada jie pradėjo ir baigė vadovauti šaliai.

Ši paieškos sistema elgiasi tarytum moksliukas, žinantis daugybę faktų apie įvairius įvykius, žmones, reiškinius. Be to, sistema sugeba išspręsti įvairius matematikos uždavinius, todėl gali palengvinti mokinių ar studentų gyvenimą.

Sistemą sukūrusio S.Wolframo teigimu, jo tikslas – visas žmonijos žinias padaryti skaičiuojamas, t. y. kad į bet kokį klausimą būtų galima pateikti logiškai apdorotą atsakymą. Galima sakyti, kad ši sistema jau bando "mąstyti" ir tai daro tiek, kiek jai leidžia matematikos dėsniai ir sukaupta informacija.

Prasminga visuma

Naują paieškos priemonę šiuo metu išbando "Microsoft" darbuotojai. Šios bendrovės kuriama paieškos sistema, pavadinta "Kumo", turėtų tapti rimtu konkurentu "Google", mat ji esą užtikrintų geresnius rezultatus, negu pateikia dabartinės paieškos sistemos. Žadama, kad ji galės sisteminti rezultatus, pateikti juos surūšiuotus pagal prasmę. Beje, neoficialiomis žiniomis, naujoji paieškos sistema gali debiutuoti jau kitą savaitę.

Interneto kūrėjas Timas Bernersas-Lee dar prieš dešimt metų yra išsakęs svajonę, kad vieną dieną kompiuteriai galės suprasti žmones ir jiems galėtų pateikti informaciją ne tik pagal raktinius žodžius, bet ir pagal jų prasmę. Pagal prasmę tvarkomą informacijos visumą jis pavadino semantiniu saitynu. Tai turėtų būti kita interneto evoliucijos pakopa, turinti visą internetą paversti prasminga visuma. Tad ateityje paieškos sistemai uždavus klausimą, į jį bus galima gauti tikslų atsakymą, o ne daugybę nuorodų, kur jo reikėtų ieškoti. Visažiniai bibliotekininkai virs interneto orakulais.

Reikia pridurti, kad tie, kurie sugebės sukurti efektyvią naujos kartos paieškos sistemą, veikiausiai uždirbs itin daug pinigų. Informacijos paieška ir su tuo susijusi reklama yra vienas pelningiausių interneto verslo šakų. Nors iki 1998 m. pasirodant "Google" jau veikė nemažai kitų paieškos variklių, ši sugebėjo juos visus nukonkuruoti, nes panaudojo naujovišką technologiją.

Sistemas kuria mokslininkai

Paieškos variklį "Google" sukūrė Stanfordo universiteto doktorantai Larry Page'as ir Sergey Brinas, studijuodami matematiką ir informatiką. Sistema "Google" gimė pritaikius S.Brino sukurtą duomenų apdorojimo metodą, kuris turėjo būti būsimos disertacijos tema. Pradėję dirbti prie "Google", juodu nutraukė studijas ir naujos bendrovės biurą įkūrė išsinuomotame garaže. Vos per keletą metų "Google" tapo milijardinės vertės korporacija.

Paieškos sistemą "Wolfram|Alpha" sukūrė fizikos ir matematikos genijus Stephenas Wolframas. Fizikos mokslų daktaro disertaciją jis apsigynė būdamas 20 metų, o nuo 21-erių pradėjo domėtis automatizuotomis skaičiavimo sistemomis. Mokslininkas sukūrė kompiuterinę algebros sistemą "Mathematica", ši vėliau tapo naujojo paieškos internete variklio pagrindu. Prieš kelerius metus S.Woframas yra pareiškęs, kad Visata yra vienas didžiulis kalkuliatorius ir viską galima paaiškinti skaičiais.

Paieškos sistemos:

www.google.lt – populiariausia paieškos internete sistema, kuri turinio ieško pagal raktinius žodžius, o rastas nuorodas pateikia pagal svarbą ir populiarumą. Nors "Google" visuomet pasiūlo tūkstančius rezultatų, žmonės dažniausiai informacijos šaltinį pasirenka iš pirmo puslapio. Sistema sulaukia kritikos už tai, kad pirmiausia pateikia populiariausius informacijos šaltinius, o ne tokie žinomi, bet galbūt geresni šaltiniai nustumiami į galą ir apskritai turi nedaug šansų būti kada nors pastebėti.

www94.wolframalpha.com – naujoviška paieškos sistema, kuri atsakymus skaičiuoja, apdorojusi daugybę iš interneto paimtos informacijos. Tad ši sistema, skirtingai nei "Google", atsakymą pateikia pati, o ne nurodo jo ieškoti interneto platybėse. Šis paieškos variklis kol kas naudingiausias gali būti tiksliųjų mokslų atstovams.

www.cuil.com – viena pirmųjų paieškos sistemų, pateikiančių į tam tikras kategorijas surūšiuotą turinį. Sistema rezultatų pateikia mažiau, tačiau išsamesnių, palyginti su "Google". Pasirodžiusi prieš metus, ji kol kas nesugebėjo pelnyti interneto vartotojų simpatijų, tačiau verta paminėti, nes bando paiešką internete vykdyti naujoviškai.

www.blackle.com – tai ekologiškas "Google" pradžios puslapis. Šios idėjos sumanytojų teigimu, baltos spalvos "Google" paieškos langas suvartoja daugiau energijos negu juodos, todėl paieškos sistemą nuspręsta įvilkti į juodus apdarus. Svetainė daugiausia džiaugsmo kelti turėtų tiems, kurie rūpinasi ekologija.

Paieškos sistemų populiarumas (proc.)

"Google" – 81,38

"Yahoo!" – 9,61

MSN – 2,92

"Microsoft Live Search" – 2,48

Kitos – 2,83

* "Net Applications" duomenys, 2009 m. gegužė