Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko namuose jau papuošta Kalėdų eglutė, o šventinės nuotaikos nedrumsčia net ir antrosios pusės posūkis pas politinius konkurentus. Sostinės vadovas A.Zuokas atsako į "Vilniaus dienos" skaitytojų klausimus apie kalėdines tradicijas, šeimą, vaikų planus ir, žinoma, miesto aktualijas.

– Ar jūsų namuose jaučiama artėjanti kalėdinė nuotaika arba pats ją jaučiate? Kaip ji pasireiškia? (Artis)

– Kalėdos jau čia pat, mieste šį šeštadienį įžiebsime eglutes: Rotušės aikštėje 12 val. (kviečiu užsukti ir į čiuožyklą Rotušės aikštėje, ir į Rotušėje šeštadienį vyksiančią Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę, kur dalyvaus daugiau nei 40-ies užsienio ambasadų bei visuomeninių organizacijų atstovai; taip pat jau šeštadienį pradės važinėti ir kalėdinis traukinukas), o 17 val. įžiebsime eglę Katedros aikštėje, kur vyks "Tele bim bam" ir Neringos kalėdinių bei populiauriausių dainų koncertas.

Beje, mūsų šeimos namuose eglutė jau irgi papuošta.

– Ar yra kitas parkas po Bernardinų sodo, kurį planuojama sutvarkyti, ir, jei yra, iki kada? (G.)

– Prioritetas bus teikiamas dviem objektams – Reformatų parkui ir Misionierių sodams. Šiuo metu jau parengti projektiniai pasiūlymai, kitas žingsnis – techninis projektas ir pasiruošimas konkursui. Kaip ir Bernardinų sodą, šiuos parkus planuojama tvarkyti pasitelkiant ne tik savivaldybės, bet ir ES lėšas. Į ES paramą bus galima pretenduoti nuo 2014 m., kai paaiškės paramos gavimo sąlygos ir pačios paramos dydis. Tada galima bus konkrečiau kalbėti apie darbų pradžią.

– Girdėjau, prieš didžiąsias šventes tradiciškai persirengiate Kalėdų Senio apranga ir vaikštote po socialiai remtinas šeimas bei sveikinate. Ar šiais metais irgi tai planuojate? (Robertas)

– Jau dešimt metų tai darome, planuojame ir šiemet su žmona aplankyti socialiai remtinas šeimas ir jas pasveikinti. Šiemet drauge su Rūtos Meilutytės labdaros ir paramos fondu gruodžio 22 d. organizuojame Šeimų plaukimo estafečių varžybas R.Meilutytės taurei laimėti. Surinktos lėšos bus skirtos tam, kam jų labiausiai reikia.

– Kaip baigėsi naujausia komandiruotė į JAV? Ar radote ten investuotojų? O kaip su "Air Lituanicos" investuotojais – kažkada kalbėjote apie litvaką iš PAR? (Gražvydas)

– Į "Air Lituanicos" veiklą jau yra investavę 38 privatūs investuotojai, jau trečias mėnuo sėkmingai vyksta prekyba "Air Lituanicos" naujos emisijos (jau antros) akcijomis. Tarp investuotojų – ir užsienio įmonės, taip pat iš Pietų Afrikos, Tbilisio savivaldybė. Šiuo metu vyksta derybos su galimais strateginiais investuotojais.

– Žinia, kad nebebus statomas Modernaus meno centras, pribloškė – nesuprantu logikos, kodėl Vilniui nereikia privačios Viktoro Butkaus meno kolekcijos už 20 mln. litų ir dar pastato už dyką? (Lina L.)

– Vilniaus miesto savivaldybė ir V.Butkus jokios sutarties neturėjo. Savivaldybė yra įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus. Teritorijos tarp Neries upės, Geležinio Vilko gatvės, Konstitucijos prospekto ir numatomo Mečetės gatvės tęsinio detalusis planas patvirtintas 2013 m. gegužės 8 d. tarybos sprendimu. Detaliojo plano patvirtinimas užtruko, nes labai ilgai buvo neįmanoma susitarti su šalia esančių sklypų žemės savininkais, nes sklypai priklausė bankui, todėl reikėjo derinti tai su bankroto administratoriumi. Projekto iniciatoriai ilgai nepateikė pasiūlymų.

Vilniaus miesto savivaldybė palaiko šį projektą ir jo iniciatorius, mano, kad jis reikalingas Vilniui, ir nagrinėja skirtingas galimybes. Buvo minčių, kad kasmet šiam muziejui išlaikyti savivaldybė turėtų skirti iki 1 mln. litų.

– Dėl seniūnijų – tai kiek bus sutaupyta jas panaikinus? Seniūnai sako, kad tie, kurie dirbs biuruose, bus tik savivaldybės filialų darbuotojai, nieko bendro neturintys su atstovavimu tos vietos žmonių interesams. Kiti sako, kad bandote pakeisti sau nelojalius seniūnus savais žmonėmis. Tai kaip čia yra? (Ignas)

– Panaikinus seniūnijas, bus sutaupyta apie 1,2 mln. litų per metus. Seniūnai nėra renkami, todėl jie nėra teisėti vietos žmonių atstovai (teisėti atstovai yra savivaldybės tarybos nariai). Biuruose bus įsteigtos specialios ryšių su bendruomenėmis koordinatorių pareigybės, kurių pagrindinis tikslas – glaudesnis ryšys su vietos bendruomenėmis ir jų problemų sprendimas. Dėl bandymo keisti seniūnus, natūralu, kad taip kalba seniūnai, nes jie taip suinteresuoti.

– Ar nekyla šeimoje audringų ginčų, kai jūsų žmona tapo Socialdemokratų partijos nare? O gal apie politiką nuo šiol namie nekalbate? (Ieva)

– Dėl to ginčų nekyla, mūsų ginčai su žmona labai dalykiniai.

– Kaip vyksta teismo procesas prieš vyriausybę dėl Vilniaus negautų pinigų? O gal jau pasiektas koks susitarimas, susitaikyta? (Vilius)

– Šiuo metu Konstitucinis Teismas yra priėmęs prašymą ištirti, ar įstatymai, numatantys, kad Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio, o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją. Vilniaus indėlis į valstybės iždą išlieka 28 kartus didesnis nei Kauno ir 23 kartus didesnis nei Klaipėdos. Nuo kitų metų situacija turėtų šiek tiek gerėti, nes nuo 42 iki 48 proc. padidės Vilniui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tačiau tai neišspręs problemų, deja.

Audito ir mokestinių konsultacijų bendrovių tinklo "PricewaterhouseCoopers" auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių skolų susidarymo priežasčių analizę, pateikė išvadą, kad "Vyriausybė netinkamai planavo gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių smarkų skolų didėjimą 2007–2010 m.". Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių, minima taip pat 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje "Biudžeto planavimas Lietuvoje".

– Kaip sekasi jūsų dukrai mokytis užsienyje? Ar ji sugrįš į Lietuvą? (Saulė K.)

– Mano dukra studijuoja jau antrame kurse svarbius ir įdomius mokslus, sekasi gerai. Sūnus irgi planuoja studijuoti užsienyje, Karališkojoje jūrų akademijoje, norėtų tapti laivo kapitonu. Esu tikras, kad užsienyje gautą gerą išsilavinimą jie panaudos Lietuvoje.

– Dvi pastarąsias savaites Antakalnyje vėl stringa transportas. Troleibusas Nr. 2 jau iš Saulėtekio įvažiuoja į Antakalnį pilnas pilnutėlis. Nr. 4 taip pat būna pilnas keleivių. Tiesiog pradedama justi, kad trūksta troleibuso Nr. 3, kuriuo būdavo galima nusigauti į centrą. Na, o Nr. 14 – tas pat kaip nieko, beveik tuščia vieta – per valandą jis važiuoja du tris kartus. Ar negalima šio maršruto "perkvalifikuoti" ir priversti važiuoti kas 10 minučių? Vilniečiams būtų didesnė nauda. (Laimutė)

– Laimute, šiuo metu 2 ir 4 maršrutų troleibusai nuo 7 iki 8 val. važiuoja kas 1–6 minutes. Nuo lapkričio mėnesio padidintas 2 maršruto troleibusų, kuriuose telpa daugiau keleivių, skaičius. 14 troleibusų maršrutas buvo pakeistas siekiant pagerinti Antakalnio dalies tarp Šilo ir Žirmūnų tilto susisiekimą viešuoju transportu su kitu Neries krantu, t. y. Šeimyniškių gatve. 3 troleibusų maršrutas dubliavo 2, 4, 14 troleibusų maršrutus, todėl, siekiant sumažinti maršrutų dubliavimąsi ir efektyviau naudoti viešąjį transportą, šis maršrutas buvo sutrumpintas.

14 troleibusų maršruto keleivių skaičius nėra toks didelis, tad pridėti papildomų troleibusų čia kol kas nenumatyta. Šio maršruto troleibusai per rytinį piką važiuoja kas 15–22 minutes. Specialistai visą spalį vykdė keleivių srautų tyrimus Vilniaus viešajame transporte, dabar atliekama šių duomenų analizė, kuri leis detaliau išnagrinėti visų maršrutų užpildymą ir pagerinti susisiekimą.