Kitais metais Kauno valdžios laukia iššūkis – ekstremaliems įvykiams skirtos lėšos nebegalės būti naudojamos filmų kūrybai, atlikėjų kelionėms, renginiams. Rezervo fondas bus skirtas tik stichinėms ir kitokioms nelaimėms likviduoti.

Filmai – kaip potvynis

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo lėšos visada buvo numatytos įvairių stichinių ir kitokių nelaimių padarinių likvidacijai, nuostoliams, kurių neįmanoma numatyti ir suplanuoti, kompensuoti.

Tačiau metai iš metų didžioji fondo dalis būdavo skirta visai ne gaisrų, liūčių, avarijų padariniams šalinti. Liūto dalis atitekdavo patalpų remontams, kultūros kolektyvų kelionių, įvairių renginių paramai.

Ekstremaliu įvykiu Kaune tapdavo ir dokumentiniai filmai. Antai pernai 30 tūkst. litų iš direktoriaus fondo atseikėta vilniečių viešajai įstaigai „E2K“ už dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“ kūrimą. Šiemet ta pati įstaiga ir vėl sulaukė dosnaus Kauno vadovų mosto – už kitą istorinį filmą „Likau gyvenimo paraštėje“ kūrėjams sumokėta 10 tūkst. litų.

„Mes finansuojame visokias bendruomenes, kurios po to prageria tuos pinigus, o čia Kaune vyko sukilimas, buvo skelbiama nepriklausomybė. Visi įvykiai vyko Kaune, jeigu mes niekuo neprisidėsime – bus gėda“, – aiškino vicemeras Stanislovas Buškevičius, svarstant, kokią paramą skirti sostinėje kuriamam filmui.

Netikėti renginiai

Pastaraisiais metais negailėta dešimčių ir net šimtų tūkstančių įvairiems planiniams remontams, kultūros renginiams.

„Kultūros darbuotojams Kalėdos ir Velykos dažniausiai ateidavo netikėtai, todėl jie nuolat prašydavo papildomų lėšų įvairiems renginiams“, – ironizavo Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Šiemet direktoriaus rezervo fondo paramos ūmai prireikė renginiui „Vaikų Velykėlės“, kuriam skirta 2 tūkst. litų. Kiek daugiau – 20 tūkst. litų – pritrūko, matyt, taip pat netikėtam mokytojų ir studentų dienos paminėjimui.

20 tūkst. litų suma pamaloninta ir Lietuvos rankinio federacija už Kaune vykusias vyrų ir moterų rinktinių atrankos varžybas.

Netikėtai 10 tūkst. litų prireikė chorui „Perkūnas“ – už šiuos pinigus iš dalies padengtos dalyvavimo išlaidos Baltijos chorų festivalyje.

Lėšomis pašildė ir biblioteką

Stichine nelaime virto Kauno filharmonijos remontas, o tiksliau – jo techninio projekto pakeitimai ir ekspertizės išlaidos. Tai direktoriaus fondui atsiėjo 70 tūkst. litų.

Ne vienus metus šalusios V.Kudirkos bibliotekos Šilainių padalinio darbuotojos pagaliau buvo pastebėtos ir sulaukė bent rezervo fondo pagalbos – už 7 tūkst. litų galės pakeisti langus.

Bibliotekoje moterys dirbo išties ekstremaliomis sąlygomis – žiemą temperatūra patalpose nukrisdavo iki 12 laipsnių.

Tikroms nelaimėms – trupiniai

Iš pusės milijono litų fondo tikrai ekstremaliems įvykiams šiais metais teko ne tiek jau ir daug.

25,8 tūkst. litų išmokėta nuo gaisro Šilainių daugiabutyje nukentėjusiems žmonėms, 9 tūkst. litų – gaisro „Girstutyje“ padariniams likviduoti, 11 tūkst. litų – aptiktam gyvsidabriui utilizuoti, 30 tūkst. litų skirta ugniagesiams, kad šie įsigytų gelbėjimo pagalvių, jei degančiame name žmonėms tektų šokti žemyn iš aukštai esančių patalpų.

25 tūkst. litų savivaldybė skyrė per gaisrą nukentėjusio architektūrinę vertę turinčio namo remontui.

10 tūkst. litų išleista radijo bangų sirenai Kleboniškio gyvenvietėje.

Platūs užmojai

A.Lauciaus duomenimis, vienas didžiausių administracijos direktoriaus rezervo fondų buvo suformuotas pernai. „Tada savivaldybė ekstremaliems ir nenumatytiems atvejams buvo numačiusi 4 mln. litų“, – sakė vedėjas.

Pagal pernykščio fondo skiriamų lėšų dydį didžiausiu ekstremaliu įvykiu galima vadinti Kauno pilies atkūrimo bei aplinkos sutvarkymo darbus – tam valdžia iš rezervo fondo skyrė apie milijoną litų.

Neplanuotu ekstremaliu įvykiu tapo „Vaikų Eurovizija“ – jau po konkurso 10 vietą užėmusiems Lietuvos atstovams iš direktoriaus rezervo atseikėta 15 tūkst. litų.

Fondo lėšomis tvarkyta popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo aplinka – tam iš rezervo skirta 170 tūkst. litų.

50 tūkst. litų buvo pamalonintas miuziklas „Karolis“. 10 tūkst. litų paramos sulaukė ir kirpėjos, dalyvavusios tarptautiniame šukuosenų festivalyje Londone.

Hanzos dienoms iš rezervo teko skirti 73,3 tūkst. litų elektros įvadų instaliacijai organizatorių nurodytose vietose.

Prognozuoja keblumus

Kitos savivaldybės savo rezervų lėšas irgi naudojo visai ne ekstremaliems atvejams.

Vis dėlto kitais metais situacija keisis. Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo pataisą. Joje numatyta, kad rezervo lėšos galės būti naudojamos tik ekstremaliosioms situacijoms arba ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

„Įstatyme neliko žodžių “kitiems nenumatytiems atvejams„, kurie ir leisdavo skirti lėšas, kurios nebuvo suplanuotos tvirtinant miesto biudžetą“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak jo, dėl to Kauno savivaldybės laukia nemenkas iššūkis.

Teks keisti įpročius

„Buvo galima daug paprasčiau skirti pinigų bet kokiems nenumatytiems atvejams. Mano nuomone, turėti tam tikrą finansavimo rezervą, fondą, kuriuo gali disponuoti savivaldybės vadovai, yra naudinga“, – mano D.Ratkelis.

Direktorius minėjo, kad dabar operatyviai skirti papildomų lėšų nenumatytiems remonto darbams, kultūros, sporto, kitų sričių įvykiams bus daug sudėtingiau.

„Teks atlikti daugiau įvairių procedūrų, dažniau tikslinti biudžetą“, – prognozavo D.Ratkelis.