Per Vasario 16-osios minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje akylesni kauniečiai pastebėjo, kad šauliai iškėlė ne tradicinę Vyčio Kryžiaus vėliavą, bet Vytauto Didžiojo. Kodėl buvo sulaužyta tradicija, niekas nežino ir atsakomybės neprisiima.

Suplevėsavo kita

Šaulių sąjungai priklausantis miesto politikas Raimundas Kaminskas neslėpė nuostabos, kai jo draugai pradėjo klausinėti, kodėl buvo iškelta kita vėliava. „Pažiūrėjau iškilmių nuotraukas – išties kita vėliava. Bet savivaldybės interneto svetainės tekste parašyta, kad vyko Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija“, – stebėjosi jis.

Pasak R.Kaminsko, tradicijas reikia branginti. „Vyčio Kryžiaus vėliavos kėlimo ceremonija yra Kauno savastis, to neturi joks kitas miestas. Apskritai vėliavą reikia gerbti, o dabar ji kažkur dingsta. Manau, geriausia būtų jai numatyti viešą, visiems matomą vietą savivaldybėje arba Karo muziejuje“, – įsitikinęs jis.

R.Kaminskas prisimena, kaip, jam tarnaujant sovietų armijoje, prie vėliavos nuolat buvo skiriama garbės sargyba ir visi kareiviai turėdavo stovėti prie jos po dvi valandas visą parą.

„Visos valstybės visais laikais rodo didelę pagarbą savo vėliavoms“, – kalbėjo R.Kaminskas.

Šauliai rodo į muziejų

Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas kratėsi atsakomybės dėl dingusios Vyčio kryžiaus vėliavos. „Šauliai turi tik šalmus, o kita atributika, vėliavos priklauso muziejui. Ten ir reikia jos ieškoti“, – tvirtino jis.

M.Mikalauskas dar pridūrė, kad nieko baisaus neatsitiko. „Svarbiausia, kad įvyko šventė, o Vytauto Didžiojo vėliava būdavo keliama ir anksčiau, todėl čia nėra jokios sensacijos“, – įsitikinęs vadas.

Pasak M.Mikalausko, ateityje su miesto valdžia turėtų būti parengti specialūs reglamentai valstybinėms šventėms, kokia tiksliai vėliava turi būti keliama ir panašiai.

Matė tik lapkritį

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis tvirtino, kad Vyčio Kryžiaus vėliava priklauso šauliams, o muziejus ją tik priima tik pasaugoti.

„Vasario 16-ąją, likus keliolikai minučių iki ceremonijos pradžios, šauliai pasigedo šios vėliavos, todėl pasiūlėme išeitį – davėme savo Vytauto Didžiojo vėliavą“, – prisimena direktorius.

K.Kuršelis pasakojo, kad paskutinį kartą Vyčio Kryžiaus vėliava iškelta lapkritį, per Lietuvos kariuomenės dieną.

„Mūsų sargas nepamena, ar tą dieną, šauliams nuleidus ir nurišus vėliavą, ji buvo atnešta į muziejų. Šauliai irgi sako nepamenantys, kam ją padavę“, – tvirtino K.Kuršelis.

Direktorius minėjo, kad iš šaulių atributikos muziejui priklauso tik pikės – vėliavėlės iš standžios medžiagos.

Komentaras

Arvydas Pociūnas

Karo istorikas

Vyčio kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo pirmą kartą surengta 1921 m. Ji patikėta Nepriklausomybės kovų kariams invalidams.

Iki sovietų okupacijos ceremonija vykdavo kasdien 10 val. Ją skelbdavo du trimitininkai – vienas varpinėje, kitas apačioje. Tai simbolizavo vėlių, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, ir gyvųjų pasaulio ryšį. Vėliavą nuleisdavo sutemus. Kiekvieną kartą ši ceremonija sutraukdavo būrius miestiečių ir atvykusių svečių. Mūsų laikais Vyčio kryžiaus vėliava vėl buvo iškelta 1991 m. rugsėjo 8 d. Šią ceremoniją apsiėmė puoselėti vyresnio amžiaus šauliai. Tokiu būdu palaikoma tarpukario tradicija, kai pagyvenę ir nusipelnę šaliai žmonės atlieka vėliavos iškėlimo ceremoniją.

Dabar Vyčio kryžiaus vėliava keliama per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną ir Lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną. Taip pat nuo 2008 m. vasaromis vėliava keliama kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Cermoniją atlieka šauliai, apsirengę specialiomis Vyčio kryžiaus uniformomis.