Kauno apylinkės teismas atvertė valdininkų, leidusių atsirasti skandalingajam „stiklainiui“, bylą. Prieš teismą vakar stojo dabar jau pensininkė, buvusi Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė ir buvę jos pavaldiniai.

Susitiko per posėdį

Kaltinimai šioje byloje pareiškti I.Vaškelienei, jos pavaldinei, KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei Rymantei Gudienei ir vyriausiajam specialistui (inspektoriui) Liutaurui Tarbūnui. Visi iki šiol nebuvo teisti.

KPD Kauno teritorinio padalinio darbuotojai kaltinami tinkamai neatlikę savo pareigų ir pažeidę teisinius aktus. „Byloje pakanka surinktų duomenų, kad nebuvo laikytasi norminių aktų reikalavimų, todėl kaltinimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo“, – aiškino Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Kuzminovas.

„Aš nepažeidžiau nieko. Kategoriškai tvirtinu, kad nieko nepažeidžiau“, – dar prieš pirmąjį teismo posėdį vakar pareiškė buvusi padalinio vadovė I.Vaškelienė. Ji tikino, kad ši byla – tai nešvarios intrigos. „Kultūros paveldo departamento vadovybės intrigos“, – užtikrintai dėstė I.Vaškelienė.

Baudžiamasis kodeksas už tarnybos pareigų neatlikimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Neatliko pareigų

Ši byla vakar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. R.Gudienė pateikė teismui savo advokato raštą, kad jis negali dalyvauti šiame posėdyje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad vyriausioji specialistė R.Gudienė suteikė leidimą rekonstruoti Laisvės al. 90 esantį pastatą ir jame įrengti viešbutį. Prokurorų teigimu, taip ji pažeidė Kultūros vertybių pagrindinį dosjė.

Prieš teismą taip pat stojo KPD teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas (inspektorius) Liutauras Tarbūnas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turėjo vertinti ir kontroliuoti valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, darbų kokybę.

I.Vaškelienė kaltinama, kad išdavusi Laisvės al. 90 esančiam pastatui paminklosaugos sąlygas restauruoti gyvenamąjį namą ir jame įrengti viešbutį, netinkamai atliko savo pareigas. Esą ji, viršydama savo įgaliojimus, patvirtino dokumentą, kuris nebegalėjo užkirsti kelio prieštaringai vertinamam stikliniam antstatui Kauno Laisvės alėjoje atsirasti.

Vakar teismo posėdyje I.Vaškelienė jautėsi užtikrintai ir pareiškė, kad jai gynėjas nereikalingas. Buvusi vadovė neabejoja, kad bent jau pradiniame teismo etape sugebės gintis pati.

Bausmė – teorinė

Buvusiai KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjai I.Vaškelienei vargu ar yra ko baimintis. Net jei teismas pripažins ją neatlikus pareigų, Temidės skirta rūstybė vargiai bepakenks jos karjerai. Šių metų sausio pabaigoje I.Vaškelienė pasirinko pensininkės karjerą.

Kaip vieną iš pasitraukimo priežasčių padalinio vadovė nurodė pablogėjusią sveikatą. Moteris priminė esanti jau pensinio amžius – 2011 m. sausio 21 d. jai suėjo 60 metų. Jau prieš palikdama Kauno teritorinio padalinio vadovės vietą, I.Vaškelienė kurį laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Atrodė neįveikiama

KPD Kauno teritorinio padalinio vėdėja į teisėsaugininkų akiratį pateko dar 2006 m. Tuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtarė I.Vaškelienę kyšio ėmimu, tačiau 2007-aisiais ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Tada I.Vaškelienės kabinete įtaisytos STT kameros užfiksavo veiksmus, kurie patyrusiems operatyvininkams atrodė stebėtinai panašūs į kyšio ėmimą.

„Taip jau susiklostė, kad slapta darytame vaizdo įraše nesimato, kas paduodama I.Vaškelienei“, – žurnalistams anuometę situaciją aiškino sprendimą panaikinti įtarimus priėmęs prokuroras Aivaras Alimas.

Nors I.Vaškelienė buvo prieštaringai vertinama ne tik dėl „stiklainio“, būtent ši istorija prikirpo, rodos, neliečiamai padalinio vadovei sparnus – I.Vaškelienei buvo uždrausta pasirašyti Kaune derinamus projektus. Buvo sustabdyti ir jos pavaldinės R.Gudienės įgaliojimai Kauno mieste.

Specialiai delsė?

Pačiame „stiklainio“ skandalo įkarštyje paaiškėjo, kad Kauno paveldosaugininkai kelerius metus delsė patvirtinti dokumentus, kurie Naujamiestyje, į šią zoną patenka Laisvės al. 90, uždraustų antstatų ant senųjų namų statybą.

Į Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą (KAUET) pakviesta Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I.Vaškelienė specialistams patvirtino, kad galioja naujas Naujamiesčio apsaugos reglamentas. Jį KPD užsakymu parengė Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas.

Tuo metu I.Vaškelienė net negalėjo tiksliai atsakyti, kada buvo parengtas reglamentas – 2007 ar 2008 m., tačiau šį dokumentą I.Vaškelienė pasirašė tik 2010 m. gruodį. Delsimas buvo dangstomas biurokratiniais paaiškinimais, tačiau būtent šio dokumento nebuvimas ir leido atsirasti stikliniam antstatui.

Kitoje byloje sieks „stiklainį“ nugriauti?

Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas apginti viešąjį interesą dėl paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančio „stiklainio“.

Kauno apygardos prokuratūra šią viešąjį interesą ginančią bylą jau perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Tačiau jo atstovai kreipėsi į specialiąją teismingumo kolegiją Aukščiausiajame Teisme dėl teismingumo nustatymo. Laukiama atsakymo, ar šią bylą privalu nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam.

„Mes prašome naikinti “stiklainio„ statybos leidimus bei įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas antstato detalusis planas“, – paaiškino prokuroras Marijus Šalčius.

Ieškinyje prašoma panaikinti žemės sklypo, esančio Laisvės al. 90, 92, detalųjį planą ir stiklinio antstato statytojui bendrovei „Eigulių topolis“ išduotus statybos leidimus. Jeigu per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimas nebūtų įvykdytas, pagal neteisėtai patvirtintą detalųjį planą ir statybos leidimus atsiradusį statinį reikalaujama nugriauti statytojo lėšomis.

Prokuroro aiškinimu, galima būtų ir negriauti antstato: „Jeigu savininkai sugebėtų tą antstatą susitvarkyti pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, tai viskas gerai, o jei ne – tai antstatą reikėtų griauti.“

Sustabdytas antro „stiklainio“ gimimas

Nedaug trūko, kad kitame Laisvės alėjos gale, prie pat Soboro, netoli Kauno apygardos prokuratūros, turėtume dar vieną „stiklainį“. I.Vaškelienės pavaldinė architektė R.Gudienė teismuose jau aiškinosi, kodėl savo parašu palaimino dar vieno stiklinio antstato ant 30-ojo Laisvės alėjos namo statybos projektą.

Leidimas keliais aukštais paaukštinti vieną vertingiausių Laisvės alėjos statinių prie pat Soboro išduotas prieš trejus metus. Pastato savininkė bendrovė „HPH Group“ planavo vietoj mansardos suręsti dar vieną aukštą ir mansardą. Projekte numatyta, kad fasade taip pat dominuos stiklas.

Laisvės alėjos 30-ojo namo savininkė bendrovė „HPH Group“, paaukštinusi pastatą, ketino įrengti viešbutį.

Minėtasis pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kuris draudžia naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, teritorijoje ar apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar trukdytų juos apžvelgti. Be to, įstatymas numato, kad draudžiami statybos darbai, galintys sumenkinti saugojamo objekto vertingąsias savybes. Taip pat draudžiama statyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

Projektas atsidūrė teisinėje kryžkelėje, nes statybos leidimas išduotas anksčiau, nei statiniui buvo suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

Kitaip nei Laisvės alėjos 90-ajame name, pramintame „stiklainiu“, prie Soboro esančio pastato verslininkai dar nespėjo rekonstruoti. Kol kas jokie statybos darbai nepradėti.

Kauno apygardos administracinis teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro prašymą, kuriuo buvo panaikintas įsakymas dėl detaliojo plano ir sustabdytas antro „stiklainio“ atsiradimas.

Ponių „stiklainis“ atlaikė negandas

Viešąjį interesą prokurorai gynė įžvelgę klastą išdygus prieštaringai vertinamų verslininkių Birutės Jablonskienės ir Laimos Baranauskienės stikliniam dangoraižiui Laisvės alėjoje. Šioje istorijoje prokurorai siekė, kad neaiškiomis ir esą korumpuotų valstybės tarnautojų pastangomis iškilęs pastatas būtų nugriautas, ponių įgyta žemė grąžinta valstybei.

Viešojo intereso gynėjai prieš Kauno ponias patyrė fiasko. Teismo sprendimas buvo palankus pastato savininkėms. Teismas nusprendė, kad praplečiant valdas ties Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus gatvės kampu, verslininkės B.Jablonskienė ir L.Baranauskienė nepažeidė jokių įstatymų. Nugriovus Laisvės alėjos 35-ąjį pastatą, nebūtų patenkintas joks viešasis interesas.

Teismui pritrūko prokurorų pateiktų įrodymų, kad už 500 tūkst. litų per kelis kartus pirkti ir į vieną 5,47 aro ploto sklypą sujungti žemės lopinėliai galėjo būti parduoti brangiau. Todėl esą jį atėmus iš verslininkių ir sugrąžinus savivaldybei, viešasis interesas nebūtų patenkintas.

Negana to, verslininkėms turės būti sugrąžinti 500 tūkst. litų, kuriuos šios istorijos herojės sumokėjo už du 5 arų sklypus Laisvės alėjoje. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė B.Jablonskienės ir L.Baranauskienės įsigytiems žemės sklypams taikyti restitucijos įstatymą.

Kitaip tariant, valstybė, o konkrečiai – Kauno miesto savivaldybė, turės ponioms sugrąžinti sumokėtus pinigus. Teigiama, kad verslininkėms gali būti suteikta teisė iš valstybės išsinuomoti tuos du beveik 5 arų sklypus, ant kurių ir stovi skandalingasis statinys.