Mąstyk globaliai, veik lokaliai – tokiu principu vadovaujasi Londono savivaldybės Aplinkos apsaugos departamentas.

Stengiasi pakeisti požiūrį

Lietuvos savivaldybės apie tokias lėšas, kurias įvairiausioms aplinkosaugos programoms kasmet skiria britai, gali tik pasvajoti.

Visų su klimato atšilimu kovojančių organizacijų tikslas – priversti ne tik pramonės gigantus dirbti moderniai, bet ir pakeisti žmonių gyvenimo būdą.

"Labiausiai aplinką teršia įmonės, tačiau ir gyventojai, netaupiai naudodami šilumą, vandenį, važinėdami galingais automobiliais, prisideda prie klimato atšilimo", – priežastį, dėl kurios gausiai investuojama į gyventojų požiūrio keitimo programas, nurodė Londono miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos departamento vadovas Willas Lochheadas. Jo vadovaujamo departamento biudžetas dvejiems – šiems ir ateinantiems metams – milijardas svarų sterlingų.

Didžioji šių lėšų dalis panaudojama energiją taupančioms priemonėms diegti. Pavyzdžiui, skiriamos subsidijos gyventojams, senas šildymo sistemas keičiantiems moderniais katilais. Be to, kiekviena daugiabučių bendrija, kaip ir Lietuvoje, gali pasinaudoti finansine vyriausybės parama namams apšiltinti.

Piniginė tuštėja lėčiau

W.Lochheadas pabrėžė, kad su kiekvienu londoniečiu apie rūpesčius dėl aplinkosaugos stengiamasi kalbėti individualiai – akcentuojama tai, kas gali būti aktualu konkrečiam žmogui. Gyvenantys šeimose susimąsto išgirdę apie pavojus ateities kartoms. Mažiau uždirbantys keičia gyvenimo būdą sužinoję apie galimybę sutaupyti.

"Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, net ir gyvendami pasiturinčiai neturėtume išlaidauti", – pabrėžė specialistas.

Viešėdami viešbutyje neturėtume kasryt reikalauti švaraus rankšluosčio – juk namuose to nedarytume. Beje, kiekviena šeima turėtų seną skalbyklę pakeisti modernia, taupiau naudojančia vandenį ir elektros energiją. Maudymąsi vonioje turėtų dažniau keisti dušas. Į elektrinį virdulį reikia įprasti pilti tiek vandens, kiek jo reikia tam kartui. Sutaupyti norinčių žmonių namuose turėtų būti ir indaplovė. Galingus visureigius galėtų pakeisti mažiau degalų naudojantys lengvieji automobiliai. Raginama pagalvoti net apie tai, kad gėlės gali būti laistomos lietaus vandeniu. Londoniečiai taip pat skatinami važiuoti metro, sėsti ant dviračių.

"Dedame didžiules pastangas, kad apie tokias teisingo ir taupaus gyvenimo taisykles sužinotų kuo daugiau žmonių, tikimės, kad ateityje iš to visi turėsime naudos", – sakė W.Lochheadas.

Naujovė – žaliasis pirkimas

Viešojo pirkimo konkursuose Londone jau seniai vienas iš kriterijų renkant laimėtoją yra aplinkosauga – kuo įmonė modernesnė ir mažiau teršia aplinką, tuo jai didesnė tikimybė laimėti valstybės užsakymą.

"Šis kriterijus aktualus renkant ne tik statybų ar transporto bendrovę, bet ir kitas įmones, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla tiesiogiai susijusi su anglies dvideginio emisija. Taip skleidžiame žinią, kad remiame teisingą požiūrį", – aiškino W.Lochheadas.

Žaliasis pirkimas – ne naujiena ir Lietuvoje. Naujosiose Vilniaus ir Kauno savivaldybių aplinkos apsaugos departamentų strategijose nurodyta, kad aplinkai nekenksmingoms įmonėms teikiama pirmenybė.

Projektams trūksta lėšų

"Prieš dešimtmetį, kai pradėjau dirbti šioje srityje, klimato atšilimo klausimams buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio, – pripažino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė. – Dabar, nors disponuojamų lėšų skirtumai milžiniški, stengiamės neatsilikti nuo kolegų iš Vakarų Europos."

Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė suskaičiavo, kad įvairiems aplinkos apsaugos projektams per metus savivaldybė skiria kelis milijonus litų, tačiau jų negana.

Vienas didžiausių aplinkos apsaugos specialistų galvos skausmų – atliekų tvarkymas, surinkimas, rūšiavimas. Šiuo metu Kaune kuriamas regioninis atliekų tvarkymo centras, kuris įgalins regione uždaryti visus mažus sąvartynus.

"Sąvartynuose sukauptos atliekos pūdamos išskiria metano dujas, o tai prisideda prie klimato atšilimo", – problemą nurodė M.Stanikūnienė. Lapių sąvartyne neseniai pradėjo veikti sistema, kuri surinktas dujas paverčia buityje naudojama elektros energija. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – uždaryti ne tik Kariotiškių (nuo praėjusių metų pavasario čia jau nebevežamos atliekos), bet ir kitus senus rajono sąvartynus.