Jurgio Mačiūno kolekcija, už kurią mokesčių mokėtojai jau paklojo 7,3 mln. litų, slepiama po devyniais užraktais. Ne tik nuo vagių, bet ir nuo žurnalistų akies.

Paroda apie Soho

Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) galerijoje, įsikūrusioje "Vilniaus vartuose", sausį planuojama trečioji tarptautinė J.Mačiūno kolekcijos darbų paroda. Šįkart parodos eksponatais bus mėginama papasakoti, kaip atsirado Soho rajonas Niujorke. J.Mačiūnas garsus ne tik kaip "Fluxus" judėjimo pradininkas, bet ir kaip vienas pagrindinių Soho rajono, tapusio pasaulyje žinomu kultūros centru, įkūrėjų.

JMVMC direktorius Kristijonas Kučinskas pasakojo, kad parodos lankytojai išvys J.Mačiūno rašytus laiškus Niujorko valdžiai, užfiksuotus bendruomenės ir menininkų susitikimų momentus, rengtus detaliuosius planus ir pastatų architektūrinę vizualizaciją, maketus.

"Bus ir filmuotos medžiagos – performansų. Taip pat interviu su pačiu J.Mačiūnu, kitų žymių menininkų kalbų apie Soho rajoną ir įtaką, kurią Jurgis jam yra padaręs", – kalbėjo K.Kučinskas.

Užplombuotos vertybės

Bent kelis eksponatus, kuriuos ketinama rodyti parodoje, "Vilniaus diena" norėjo iš anksto pristatyti skaitytojams. Tačiau to padaryti nepavyko. Prie už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytų meno vertybių turbūt prisikastų nebent Prezidentė. Kelias savaites nors akies krašteliu pažvelgti į saugomą kolekciją bandę dienraščio žurnalistai liko it musę kandę.

Pagal partnerystės sutartį J.Mačiūno darbai sukrauti Lietuvos nacionalinio muziejaus filiale – Signatarų namuose. Iš pradžių K.Kučinskas sakė galintis pasikalbėti su muziejaus direktore Birute Kulnyte ir susitarti dėl žurnalistų vizito. Tačiau vos po kelių sekundžių persigalvojo.

"Kam jums to reikia? Juk ten viso labo dėžės – nieko nepamatysite", – patikino K.Kučinskas.

B.Kulnytė patvirtino, kad J.Mačiūno kolekcija saugoma jos valdomose patalpose. Tačiau galimybės prieiti prie vertybių Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė neturi.

"Suteikėme vieną kambarėlį Signatarų namuose. Tačiau į jį patekti gali tik J.Meko vizualiųjų menų centro vadovai – jie tas patalpas užsiplombavę. Mano sutikimo nufotografuoti kolekcijos darbus nereikia. Viską sprendžia pats centras", – pasakojo B.Kulnytė.

Neturi ką parodyti?

Dienraštis vėl susisiekė su K.Kučinsku ir paaiškino jam, kad rengiamam straipsniui apie sausį numatytą parodą iliustruoti praverstų bent kelių eksponatų nuotraukos. Jei darbų neįmanoma ištraukti į dienos šviesą – tiktų ir dėžės, kuriose jie supakuoti.

"Jei jums reikia dėžių, galite nufotografuoti bet kokį sandėlį – vaizdas bus toks pat", – patarė JMVMC direktorius. Svečių įsileisti į J.Mačiūno kolekcijos saugyklą jis akivaizdžiai vengė.

"Duokite man redaktoriaus telefono numerį. Aš jam paskambinsiu ir paaiškinsiu, kad saugykloje nieko iliustratyvaus neišvystumėte", – paprašė K.Kučinskas. Tačiau vėliau, matyt, persigalvojo ir su dienraščio redaktoriumi nesusisiekė.

Po geros valandos perskambinęs žurnalistams K.Kučinskas paaiškino pasitaręs su centro, kuriam vadovauja, steigėja – Vilniaus miesto savivaldybe. "Atsiųskite raštišką prašymą fotografuoti", – pasiūlė. Nusiuntėme dar tą pačią dieną.

Kitą dieną sulaukėme atsakymo: "JMVMC su mielu noru siunčia jums nuotraukas, kurių prašote publikacijai iliustruoti." Rašte nurodomas serverio, kuriame yra fotografijos, interneto adresas.

Mėginę porą savaičių katės ir pelės žaidimą nusprendėme baigti. Tačiau abejonių liko.

Pažadų – daug

K.Kučinskas primygtinai prašė palaukti sausio – meto, kai iš tikrųjų bus ką fotografuoti. Jis patikino, kad paroda, kurios pavadinimas šiandien dar nėra sugalvotas, bus įdomi tiek vilniečiams, tiek menininkams, tiek miesto svečiams.

"Sieksime parodyti, kad J.Mačiūnas yra ne juokdarys, kokiu mes jį Lietuvoje laikome, bet iš tikrųjų fenomenalus architektas, daugiafunkcis žmogus. Jis sugebėjo buvusią industrinę erdvę paversti kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurios dabar yra tapusios vienu Niujorko kultūrinio gyvenimo simbolių. J.Mačiūno pavyzdys gali įkvėpti jaunimą kurti ir jo idėjas pritaikyti Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje apleistuose laivų angaruose. Apleistos gamyklos gali virsti gyvenamaisiais namais. Tokie judėjimai dabar vyksta Vilniuje, o Soho jie prasidėjo dar 1960-aisiais", – kalbėjo K.Kučinskas.

Parodos JMVMC ekspoziciją sudarys apie 70 eksponatų, esą saugomų Signatarų namuose. Dalį filmuotos archyvinės medžiagos ketinama atsigabenti iš Niujorko Mayos Stendhal galerijos. Paroda JMVMC bus eksponuojama apie tris keturis mėnesius.

Liko sumokėti 5,2 mln. litų

Už J.Mačiūno kolekciją dar reikia sumokėti 5,2 mln. litų. Mokėjimo terminas pratęstas iki 2011 m.

Šiuo metu į Vilnių esą atvežta maždaug 40 proc. kolekcijos kūrinių iš ketinamų įsigyti 2492 darbų.

2007 m. kovą tuomečio mero Artūro Zuoko vadovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, kad viešoji įstaiga J.Meko vizualiųjų menų centras įsigytų J.Mačiūno darbų kolekciją. Pagal pasirašytą sutartį savivaldybė Niujorko Mayos Stendhal galerijai už J.Mačiūno kolekciją įsipareigojo atseikėti 12,5 mln. litų. Pinigai turėjo būti sumokėti per trejus metus. Tačiau užklupus ekonominiam sunkmečiui miestas nepajėgia vykdyti finansinių įsipareigojimų. Todėl atsiskaitymo terminas pratęstas iki 2011 m.

Pirmas įnašas už J.Mačiūno kolekciją – 5 mln. litų – sumokėtas 2007 m. Iki šios dienos, K.Kučinsko teigimu, kolekcijai atriekta 7,3 mln. litų.

J.Mačiūno kolekcijos vertė kėlė daug ne tik sostinės politikų, bet ir visuomenės diskusijų. Buvo ir abejojančių, ar už 12,5 mln. litų ketinami įsigyti daiktai iš esmės yra meno kūriniai.

Įvertinus riziką, kad teismas galų gale nuspręstų, jog sostinės savivaldybė yra solidariai atsakinga už meno kūrinių pirkimo sutarties vykdymą, kolekciją nutarta įsigyti.

Lankytojai neplūsta

Pirmą J.Mačiūno kolekcijos parodą "Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" JMVMC atidarė 2007 m. lapkričio pradžioje.

Antra paroda surengta šių metų vasario 16-ąją. Joje – J.Meko filmas "Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas" bei J.Mačiūno "Atlasai".

Per šias dvi parodas lankytojai matė apie 200 darbų iš visos J.Mačiūno kolekcijos. K.Kučinskas aiškino, kad jei būtų normaliai finansuojama, JMVMC per metus suorganizuotų dvi dideles parodas. Tačiau šiemet Vilniaus savivaldybė centro veiklai neskyrė nė lito. Lėšų numatyta tik darbuotojų atlyginimams, kurie esą bent tris mėnesius vėluoja. Centre dirba keturi žmonės.

"Nusipirkome kolekciją, tačiau tai dar ne viskas. Galvojame parodų kontekstus, svarstome, kaip ir kada parodyti, kaip sugrupuoti. Viskas susiveda į aiškias lėšas. Juk negalime Didžiojoje gatvėje išstatyti visų darbų kratinio", – kalbėjo K.Kučinskas.

"Manau, tai yra labai puikus rezultatas, žinant, kiek centre dirba žmonių. Be to, parodos organizuotos 90 proc. privačių rėmėjų lėšų. Linkėčiau visiems sekti tokiu pavyzdžiu. Aišku, gal kiek per mažai dėmesio skiriama reklamai ir informacijos sklaidai, tačiau viskas remiasi į pinigus. Centras parodoms organizuoti negauna jokių biudžetinių lėšų, nemaža dalis rėmėjų bankrutuoja arba prašo sutartis ir rėmimą atidėti kitiems metams", – kalbėjo JMVMC įkūrimo iniciatorius ir entuziastas A.Zuokas.

Pernai centrą aplankė apie 12 tūkst., šiemet – 6,5 tūkst. žmonių.

Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Gricius centro veiklai turėjo ir kritikos. Jam labiausiai kliūva J.Mačiūno kolekcijos finansavimas.

"Ją pirko ne miestas, bet centras. O dabar peša iš savivaldybės, kad mokėtų už kolekciją, nors sutartis sudaryta ne savivaldybės, o JMVMC vardu. Vadinasi, centras ir turėtų atsiskaityti, tačiau iki šiol mokėjo savivaldybė. Jei bus keliamas mokėjimo klausimas, pasisakysiu prieš. Tačiau centras veikia per kitus kanalus, aplenkdamas mūsų komitetą, ir taip susirenka pinigus", – kalbėjo A.Gricius ir paragino pasvarstyti, ar iš viso reikalingos atskiros patalpos J.Mačiūno kolekcijai eksponuoti, jei ją apžiūri vos keli žmonės per dieną.