Emigrantai ir jų vaikai. Darbo reikalais Lietuvoje apsistoję verslininkai. Studentų mainų programos dalyviai. Kalbos istorijos tyrinėtojai. Šis tokių skirtingų žmonių būrys gražiausią vasaros laiką paaukojo lietuvių kalbos ir kultūros pamokoms.

Mokosi ir parduotuvėse

Vytauto Didžiojo universitete vasarą vykstančiuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose mainų programos studentų, besirengiančių studijuoti Lietuvoje, – tik 23. Verslo ryšiai Lietuvoje, po ilgų gyvenimo užsienyje metų primiršta gimtoji kalba – vienos dažniausiai pasitaikančių priežasčių dalyvauti šiuose kursuose.

Kursų dalyvių geografija – nuo Brazilijos, Prancūzijos iki Bulgarijos ir Estijos – iš viso 19 šalių. 49 dalyvių amžiaus spektras – nuo 17 iki 67 metų.

"Aš esu Mathieu. Prancūzija", – lietuviškai su ryškiu prancūzišku akcentu prabyla pusamžis vyras, per petrauką drauge su kitais bendramoksliais prisėdęs ant Įgulos bažnyčios laiptų. "Aš esu iš Belgijos", – grynesne lietuvių kalba sako netoliese esantis jaunuolis.

Vyrai tikina, kad ir po paskaitų turi nemažai užsiėmimų – apžiūrinėja miestą, linksminasi. Laisvalaikiu kai kurie studentai mėgsta žaisti krepšinį – taškus stengiasi skaičiuoti lietuviškai. Svečiai didžiuojasi lietuviškai išmokę pasiteirauti kainų parduotuvėse.

"Mes esame iš Bulgarijos", – taisyklingai lietuviškai save ir tautietę pristato kalbos istorikas docentas Stefanas Jordanovas, kurį išmokti lietuvių kalbos privertė profesijos užmojai.

S.Jordanovas rado nemažai panašumų tarp senųjų bulgarų ir baltų kalbų. Senąja lietuvių kultūra besidominčiam vyrui ypač patiko apsilankymas Rumšiškių liaudies ir buities muziejuje, o Kaunas paliko gražaus miesto įspūdį. "Daug jaunų, energingų žmonių. Įdomūs seni pastatai, tačiau jie nėra taip gerai renovuoti kaip Vilniuje", – pastebėjo mokslininkas.

Sužavėjo ledo pramogos

Dienraščio kalbinti kursų dalyviai negailėjo gerų žodžių tiek paskaitoms, tiek Kaunui.

Iš Brazilijos kilęs Gustavo džiaugėsi galimybe keliauti po šalį ir taip pažinti Lietuvą. Vaikinas Kaune nuo metų pradžios studijuoja vadybą ir vos kibęs į mokslus pirmą kartą gyvenime patyrė, kas yra žiema. Jaunuolis teigia, kad visuomet norėjo pamatyti Rytų Europą, apie kurią jo gimtinėje dauguma nieko nežino, studijuoti čia traukė ir tai, kad palyginti pigu pragyventi.

Su Gustavo buvusi Agnė – jauniausia kursų dalyvė. Lietuviškai nemokanti lietuvė užaugo Anglijoje. Kursai viršijo merginos lūkesčius – ji manė, kad susirinks mažai žmonių ir bus nuobodu. Kaip ir jos grupės draugė Kristin iš Estijos, mergina atvyko į Lietuvą tik dėl vasaros kursų.

Šie trys jaunuoliai apgailestauja, kad Kaune mažoka klubų ir barų, tačiau atranda kitokių pramogų – tapo ištikimais ledo arenos gerbėjais. Vienu didžiausiu miesto privalumų studentai įvardijo tai, kad didelis pigių skrydžių pasirinkimas iš Kauno oro uosto.

Dauguma kursų dalyvių gyvena VDU bendrabutyje, kurį dabar pagrįstai galima vadinti tautų katilu. Tai, anot pačių kursų dalyvių, puiki proga artimiau susipažinti, kartu leisti laisvalaikį ir dalytis savo patirtimi.

Nauda – abipusė

Kursų dalyviai suskirstyti į penkias grupes pagal jų lietuvių kalbos mokėjimo lygius. Anot vienos dėstytojų docentės Indrės Žakevičienės, jos grupės nariams, jau turintiems kalbos pradmenis, svarbiausia buvo peržengti kalbos barjerą.

"Iš pradžių lyg ir nedrąsu buvo lietuvišką žodį imti ir tarti laisvai, o paskui – kuo puikiausiai", – džiaugėsi dėstytoja.

Vasaros kursų programoje – ne tik teorinės paskaitos, kuriose gilinamasi į lietuvių kalbos subtilybes, bet ir galimybės pažinti Lietuvą, šalies kultūrą, tradicijas, žmones. Studentai keliavo į Trakus, Anykščius, Druskininkus, Vilnių, aplankė Liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

Pasak kursų koordinatorės Žydrūnės Žemaitytės, su lietuvių kultūra užsieniečiai supažindinami per folklorą, šokius, dainas. Studentai pristato ir savo šalių kultūras, pavyzdžiui, gamindami tautinius patiekalus. "Ir mums – darbuotojams bei dėstytojams – labai įdomu pažinti jų kultūras", – sakė koordinatorė.