Netrukus Kėdainių pramoniniame parke krematoriumą pastatysianti bendrovė pasiūlė visose Kauno kapinėse įrengti po kolumbariumą.

Vietas jau išrinko

Urnų su mirusiojo palaikais laikymo vietų iki šiol Kaune nebuvo, bet artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Pastačius krematoriumą Kėdainių pramoniniame parke, tikėtina, kad netradiciškai su artimųjų kūnais atsisveikinę kauniečiai pageidaus jų urnas saugoti arčiau, savame mieste.

Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktorius Valdemaras Olšauskas yra numatęs vietas, kuriose tiktų įrengti kolumbariumus.

"Petrašiūnuose, Romainiuose, Senavos, Eigulių kapinėse – visur yra vietų, kurias būtų galima pritaikyti tokiai paskirčiai, – vardijo V.Olšauskas. – Daug žemės tokiam dalykui nereikia, galėtume išnaudoti dėl drėgmės ar prastų privažiavimo kelių laidoti netinkamus plotus."

Neseniai kolumbariumų įrengimo klausimą svarstė savivaldybės Komunalinių reikalų skyriaus specialistai, bet sprendimo nepriėmė.

"Buvau perspėtas, kad Kėdainiuose krematoriumą statančios įmonės atstovai artimiausiu metu atvažiuos apžiūrėti kolumbariumams siūlomų vietų, bet kol kas dar svečių nesulaukiau", – pasakojo V.Olšauskas. Jo žiniomis, mirusiojo palaikų laikymo vietos gali būti įrengtos specialiose sienelėse, suskirstytose po pusę arba vieną kvadratinį metrą.

Krematoriumas veiks rudenį

Birželio pradžioje Kėdainių pramoniniame parke turėtų prasidėti pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos. Pagal architekto Gintauto Natkevičiaus projektą jį statysiančios bendrovės "K2 LT" Ritualinių paslaugų centro su krematoriumu investicinio projekto direktorius Vytenis Labanauskas žada projektą įgyvendinti iki šio rudens.

Būsimasis Ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų – čia bus dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės, pagalbinės patalpos su šaldymo įranga, tinkamos laikinai laikyti palaikus, administracinės ir pagalbinės patalpos darbuotojams, veiks dvi kremavimo linijos.

Iš pradžių planuojama paleista vieną liniją, kurioje per metus bus galima atlikti 4 tūkst. kremavimų. Projekto vadovai mano, kad to visiškai pakaktų patenkinti Lietuvos poreikius. Įgyvendinus 8 mln. litų vertės pirmąjį projekto etapą, rengiamasi investuoti į antrą 3,5 mln. litų vertės liniją.

Kremavimo linijos gaminamos Vokietijos bendrovėje IFZW, kurios įranga eksploatuojama daugelyje Vakarų Europos šalių. Teigiama, kad krematoriume įrengta oro valymo sistema ypač gerai išvalys išeinantį orą nuo kenksmingų medžiagų – nebus viršyti Lietuvos ir ES direktyvose nustatyti reikalavimai, o visi kvapai sudegs per kremavimo procesą 850 °C temperatūroje.

Priklausys nuo sąlygų

V.Labanauskas supranta, kad neatsiejama krematoriumo dalis yra ir kolumbariumas, todėl pasiūlė Kauno miesto savivaldybei parengti jo projektą. Esą būtų galima panaudoti esamas kapinių erdves.

"Laidojimo paslaugų įmonės irgi suinteresuotos projektu, bet kol kas nieko konkretaus nevyksta, tik mąstoma apie projektą", – kalbėjo V.Labanauskas.

Paklaustas apie finansavimą, jis abejojo, ar miesto savivaldybė tam skirtų lėšų, nes jam susidaręs įspūdis, kad "Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos, neturi pinigų". Jo teigimu, Klaipėdoje įrengti 1 kv. m kolumbariumo kainavo 2 tūkst. litų.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Ceringis pasakojo, kad įrengti kolumbariumą Petrašiūnų kapinėse planuojama jau seniai. Esą net projektas buvo parengtas.

"Rengiamasi išplėsti Petrašiūnų kapines, planuojama rengti detalųjį planą, o kolumbariumas būtų reikalingas, nes kiekvienas norės arčiau namų saugoti urnas", – svarstė V.Ceringis.

Išspręs laidojimo problemą

Kelerius metus miesto vadovai svarstė, kaip spręsti laidojimo problemą – visos miesto kapinės jau beveik užimtos. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius atidarytose Karmėlavos ir dešimtmečiu ilgiau už jas veikiančiose Eigulių kapinėse vietos liko nedaug. Todėl nuspręsta skirti 40 ha plotą naujoms kapinėms Vainatrakyje įrengti. Kauno miestas žemę kapinėms iš trijų savininkų įsigijo praėjusiais metais. Po ilgų derybų už šį plotą sumokėta daugiau kaip 1,8 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio teigimu, Vainatrakio kapinių statybos bus pradėtos netrukus ir darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos arba vėliausiai iki kito pavasario. Beje, techniniame projekte numatyta 2 ha teritorijoje įrengti kolumbariumą ir pelenų barstymo lauką.

"Darbai priklausys nuo finansavimo. Pirmiausia aptversime teritoriją, įrengsime automobilių stovėjimo aikštelę, pastatysime buitines patalpas ir biologinį tualetą, atliekų konteinerį bei nutiesime žvyro kelią", – vardijo 1 mln. litų vertės darbus A.Pakalniškis. Ateityje planuojama įgyvendinti visą 30 mln. litų vertės projektą, kai tik bus skirtas finansavimas. Vainatrakio kapinėse bus įrengta 30 kapaviečių.

Antro krematoriumo nebus?

V.Ceringio žiniomis, laidojimo paslaugas siūlantys verslininkai domėjosi galimybe įrengti krematoriumą Vainatrakio kapinėse, tačiau sumanymo kol kas įgyvendinti nesirengia.

"Dabar jau poreikio nebėra, nes netrukus tokia paslauga bus siūloma Kėdainiuose, be to, jie suskaičiavo, kad iki Vainatrakio atvesti dujotiekį kainuotų labai brangiai", – pasakojo V.Ceringis. Jis pastebi, kad kol kas lietuviai prioritetą teikia tradiciniam laidojimo būdui, bet esą tikėtina, kad ir kremavimas išpopuliarės.

Per metus miršta apie 3 tūkst. Kauno gyventojų, tačiau du trečdaliai laidojami senose šeimos kapavietėse.

"Per metus reikia apie 1 tūkst. naujų kapaviečių, bet situacija gali pasikeisti, jeigu išpopuliarės alternatyvus laidojimo būdas", – vertino A.Pakalniškis ir pridūrė, kad šiuo metu nemaža dalis lietuvių naudojasi Rygos krematoriumo paslaugomis.

Jis skaičiuoja, kad Ledos kapinėse, kuriose 1,3 ha kauniečiams skyrė rajono savivaldybė, laidojimo vietų pakaks iki kitų metų vasaros.