Buvusiam Kapitalistų klubo prezidentui Arvydui Stašaičiui teks atsakyti už beveik 14 mln. litų iššvaistymą. Prisidengdamas kilniais invalidų reikalų puoselėjimo tikslais jis su partneriais vykdė neįgaliesiems visai nenaudingą veiklą.

Ramiai neužsibuvo

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno skyriuje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl 13 766 460 litų iššvaistymo. Šis 2006 m. pradėtas tyrimas nukelia į dar senesnius 2001-uosius. Buvo praėję vos metai, kai garsusis machinatorius A.Stašaitis mėgavosi laisve po beveik 6 metų, praleistų belangėje.

Kaip tik tuo periodu, tiksliau, 2002 m., Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad A.Stašaitis buvo kalintas neteisėtai.

Už tai Lietuva vienam garsiausių mūsų šalies kalinių turėjo sumokėti per 100 tūkst. litų. Šiuos pinigus A.Stašaitis kilniai pervedė invalidų draugijai. Tuo metu niekas dar neįtarė, kad būtent iš neįgaliųjų A.Stašaitis vėliau atsiims keleriopai daugiau.

Švaistė paramą invalidams

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A.Stašaitis, būdamas Lietuvos invalidų sporto draugijos viceprezidentu, iššvaistė šios draugijos paramai skirtus beveik 14 mln. litų. Jam pareikšti įtarimai dideliu svetimo turto iššvaistymu.

Įtarimai dėl milijonų iššvaistymo pareikšti ir Lietuvos invalidų sporto draugijos direktoriui Stasiui Pilveliui.

Abu įtariamieji – A.Stašaitis ir S.Pilvelis vykdė invalidų draugijai visiškai nepelningus sandorius, niekuo nesusijusius su neįgaliųjų veikla.

Pareigūnai nustatė, kad 2002–2005 m. A.Stašaitis organizavo ir padėjo S.Pilveliui iššvaistyti jiems patikėtą Lietuvos invalidų sporto draugijos didelės vertės turtą.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą už tai gresia ik 7 metų laisvės atėmimas.

Dviračio neišradinėjo

Nusikalstamam modeliui sukurti įtariamieji dviračio neišradinėjo. Schema sena, keitėsi tik pavardės ir pinigų sumos. Invalidų draugijos lėšomis buvo perkamos įmonių akcijos už gerokai didesnę sumą nei tikroji jų vertė.

Pinigai, kuriais naudojosi akcijas pirkdami partneriai, buvo skirti paramai invalidų draugijai. Šias paramai skirtas lėšas A.Stašaitis ir S.Pilvelis investavo į akcijas. Taigi lėšos naudotos ne pagal paskirtį.

Daugelis įmonių, kurių akcijos atsidūrė invalidų draugijos žinioje, buvo nuostolingai veikiančios. Kai kurias įmones valdė draugijos nariai ar su jais susiję asmenys.

Tyrėjai nustatė, kad supirktų įmonių veikla nebuvo susijusi su invalidų draugijos įstatuose numatyta veikla.

Valstybinės mokesčių inspekcijos ekspertai įvertino, kad invalidų draugijos akcijų pirkimo sandoriai neturėjo jokios ekonominės logikos.

Paramos gryninimas

Neatmetama galimybė, kad tyrėjų akiratin papuolęs Lietuvos invalidų sporto draugijos nusikalstamas periodas buvo naudingas ne tik A.Stašaičiui ir sandorių vykdytojui S.Pilveliui, bet ir visiems proceso dalyviams.

Tokie modeliai vadinami užslėptu paramos išgryninimu. Už paramos skyrimą įmonei sumažinamas pelno mokestis. Tikėtina, kad dalis paramos lėšų grįždavo rėmėjams. Taip kilnūs invalidų rėmėjai įgydavo ir grynųjų pinigų. Liaudiškai tai vadinama pinigų išplovimu.

Visgi tiriamas periodas apima jau dulkėmis nusėtą kelerių metų senumo periodą, todėl toli gražu ne visas sąsajas pasiseka identifikuoti.

Vis dėlto žinoma, kad vienas laiminusiųjų nepelningus invalidų draugijos sandorius buvo Lietuvos invalidų sporto draugijos valdybos narys Šarūnas Navickis.

Tylūs telefonai

Ramiame Birštono kurorte prie Nemuno užuovėją radusio A.Stašaičio telefonas trečiadienį buvo išjungtas.

Operatorės balsas ramino, kad apie skambutį abonentas bus informuojamas trumpąja žinute. Tai nepadėjo susisiekti su garsiuoju kapitalizmo Lietuvoje pionieriumi.

Tą patį operatorės balsas žadėjo ir paskambinus Š.Navickiui. Šis kaunietis šiuo metu gyvena Klaipėdoje.

Mokytojas ir mokiniai

Atsisakymu mokėti valstybei mokesčius pagarsėjęs A.Stašaitis ir dabar neabejoja, kad būtent dėl šio atsisakymo su juo buvo susidorota. Esą oficialiai antrankiai jam buvo uždėti dėl machinacijų valiutinėmis operacijomis, bet tikroji priežastis – iššūkis valstybei.

1998 m. A.Stašaičiui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl stambaus masto turto grobstymo.

Su juo kartu į teisiamųjų suolą sėdo dar keturi vyrai. Anuomet Kapitalistų klubo prezidentas A.Stašaitis juos vadino savo mokiniais.

Ilgas skolų šleifas

Ne vienus metus tirtoje baudžiamojoje byloje buvo surinkta duomenų, kad A.Stašaitis, būdamas bendros Lietuvos ir JAV įmonės „Balticum“ vadovas, kartu su savo mokiniais ir verslo partneriais surinko ir negrąžino įvairiems kreditoriams daugiau kaip 13 mln. litų.

Vien tik privatiems asmenims jie liko skolingi 1, 233 mln. litų, 1, 740 mln. JAV dolerių ir 34 tūkst. Vokietijos markių.

Skolos A.Stašaičio įsiegtoms bendrovėms „Sveik-uoliai“, „Mūsų senoliai“ ir panašioms (iš viso jų buvo įsteigta apie 30 bendrovių) viršijo 2,5 mln. litų, beveik 800 tūkst. JAV dolerių, 25 tūkst. Vokietijos markių.

Bankams įsiskolinta beveik 2 mln. litų.

Įsigaliojo senatis

Už šiuos nusikaltimus teisiamieji kartą buvo pripažinti kaltais. 1998 m. Kauno miesto apylinkės teismas A.Stašaičiui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, konfiskuojant jo turtą ir atimant teisę 5 metus dirbti finansinį darbą.

Šiek tiek švelnesnėmis bausmėmis nuteisti ir kiti teisiamieji.

Vis dėlto po metų, apskundus šiuos nuosprendžius ir bylai atsidūrus Aukščiausiajame Teisme, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo panaikintas, o byla grąžinta šiam teismui atgal nagrinėti pakartotinai.

Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas atidarė A.Stašaičiui duris į laisvę, kurios neteko 1994 m. spalį, kai, pajutęs teisėsaugos alsavimą į nugarą, pasislėpė Maskvoje. Po savaitės A.Stašaitis buvo sulaikytas.

Iki 2000 m. verslininkas buvo laikomas nelaisvėje. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, grąžinusio bylą pirmosios instancijos teismui, teismo salę A.Stašaitis paliko be antrankių.

Dar po 4 metų Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė, kad, suėjus senaties terminams, A.Stašaičiui iškelta baudžiamoji byla nutraukiama.

Taigi A.Stašaitis yra neteistas.

Spalvinga biografija

Lietuvos kapitalizmo pionierius – tokiais ir dar spalvingesniais epitetais buvo vadinamas dabar 58 metų verslininkas A.Stašaitis. Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį jo vardas dažnai mirgėjo laikraščių ir žurnalų puslapiuose.

Sovietmečiu baigęs Kūno kultūros institutą Kaune jis dirbo Sporto komitete organizatoriumi, gelbėtoju, vėliau metėsi į prekybą. Ėmėsi auginti nutrijas, lapes, audines, pardavinėjo kailines kepures ir kailinius Rusijoje.

1990 m., Lietuvai tapus nepriklausomai, užsiėmė įvairiais verslais. Tapo milijonieriumi. Hamburge su partneriu iš Taivano įkūrė bendrą įmonę ir per 2 metus uždirbo 2 mln. litų. Tuo verslo pradžiamokslio specialistas neapsiribojo.

Žinomiausias Lietuvos kapitalistas A.Stašaitis iki įkalinimo per 1990–1994 m. periodą įkūrė per 30 įmonių – „Baltikam“, „Sveik-uoliai“, „Kapitalistų klubas“ ir t. t. Aktyvus kaunietis spėjo dirbti ir Žemės banko valdybos pirmininku, aktyviai veikė ir kitose organizacijose.

Didžiausią dėmesį A.Stašaitis į save atkreipė, kai pasiskelbė atsisakantis ir ragino kitus atsisakyti mokėti mokesčius valstybei.

Verslininkas viešai skelbė mokantis savo sūnui už nudirbtus darbus namuose. Esą taip ugdomas verslumas. Pareiškęs, kad greitai mūsų šalies profesoriai plaus mašinas, nes jų išsilavinimas per daug stagnatoriškas.

A.Stašaitis aiškino, kad aukštojo mokslo nereikia iš viso. Vėliau šiuos savo žodžius ėmė interpretuoti kiek kitaip. Esą reikia tik praplėsti matymą ir žinoti, kaip savo žinias parduoti, o ne laukti, kad tau būtų mokama.

Prieš kelerius metus „Kauno dienai“ A.Stašaitis sakė nelaisvėje praleistų metų nelaikantis prarastais. Būdamas kalėjime jis perskaitė tas knygas, kurioms laisvėje būtų trūkę laiko. Kalėjime ėmėsi teologijos, filosofijos, ekonomikos, kalbotyros studijų.