Kauno kino studija šią savaitę, ko gero, praris Kauno mažąjį teatrą – su mažu kolektyvu, kukliu finansavimu, bet patraukliomis patalpomis Senamiestyje. Teigiama, kad miesto kultūrai dėl to bus tik geriau. Bet gal tai – tik gerai apgalvotas verslo planas?

Konservatoriaus pranašystė

Šiemet Kauno biudžete pinigų trūksta viskam – pradedant duobėtomis gatvėmis, baigiant vaikų būreliais. Viena išimtis vis dėlto egzistuoja – kaunietiškas Holivudas, pernai vicemero Stanislovo Buškevičiaus iniciatyva įsteigta Kauno kino studija (KKS). Steigiant užtikrinusi, kad įstaiga išsilaikys savo ir Kultūros ministerijos lėšomis, pastiprintomis ES ir privačių rėmėjų injekcijomis, KKS staiga ištiesė delną į Kauno biudžetą. Paprašė kuklių 80 tūkstančių. O gavo dvigubai: 160 tūkst. litų.

Kad miestui teks išlaikyti S.Buškevičiaus „kūdikį“, prognozavo konservatorius Marijus Panceris.

“Greičiausiai tai bus prodiuserinė kompanija su išlaikomais vadybininkais, direktoriumi, sekretore, gal – ir teisininku. Ir jų algoms savivaldybė tikriausiai turės surasti kasmet apie 200 tūkst. litų. Mūsų įsteigta viešoji įstaiga gali likti eilinė kontora, kokių ne vieną Kauno savivaldybė turi ir didžiąja dalimi išlaiko”, – steigiant Kino studiją kalbėjo M.Panceris.

Jo žodžiai buvo pranašingi. KKS išties tapo miesto išlaikytinė.

Du privatūs asmenys

Kas lėmė dėl pinigų stygiaus vaitojančios Kauno valdžios dosnumą viešajai įstaigai, kurios pirmąjį dokumentinį filmą, parodytą sausį, stebėjo apytuštė „Romuvos“ salė, o negausių žiūrovų atsiliepimai buvo, švelniai tariant, skeptiški?

Gal – didžiulė S.Buškevičiaus įtaka Kauno politikų Olimpe? „Kauno dienos“ šaltiniai tokią versiją vadina teisinga nebent labai maža dalimi.

Kalbama, kad S.Buškevičių valdančiojoje koalicijoje galima vadinti ne įtakingu, o veikiau naudingu: jis balsuos kaip reikia, nekels jokių ypatingų pretenzijų, išskyrus vieną – Kino studiją.

Aistringą vicemero meilę kino menui, kuriuo, atvirai kalbant, KKS dar anaiptol nesublizgėjo, kai kas aiškina ir pragmatiškiau. Kino studija priklauso ne tik savivaldybėi.

Viešosios įstaigos dalininkai – ir du privatūs asmenys: režisierius Vytautas Balsys ir verslininkas Edvinas Bindokas. Jis vadinamas S.Buškevičiaus artimu bičiuliu.

Po krikštatėvio ranka

Kauno savivaldybė KKS valdyme turi 51 proc. balsų, o V.Balsys ir E.Bidokas – 49 proc. Abu, režisierius ir verslininkas, pasidalijo po lygiai – ir vienas, ir kitas turi po 24,5 proc. balsų.

Verslininkas E.Bindokas tapo KKS direktoriumi, režisierius V.Balsys – „atsakingu už Kauno kino studijos kūrybinę sėkmę“. Be šių pareigų, V.Balsys yra Mažojo teatro, kurį šiuo metu bandoma prijungti prie KKS, meno vadovas.

Savivaldybei ir dviem privatiems asmenims valdomai įstaigai 2011 m. rugsėjį iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo skirta 40 tūkst. litų greitai iškeptam dokumentiniam filmui „Oranžinis miestas“, tą pačią dieną 40 tūkst. litų atseikėta ir kitam filmui filmui – apie nacionalinę krepšinio rinktinę.

Vėliau kino studija įsigijo 130 tūkst. litų kainavusią filmavimo kamerą, į montažinės patalpas atkeliavo kompiuteris už 30 tūkst. litų.

Kam bus panaudoti šiemet skirti 160 tūkst. litų, dar neaišku, greičiausiai, kaip prognozavo M.Panceris, – išsidalyti atlyginimams.

KKS turi devynias skambiai pavadintas pareigybes: „atsakingas už projektų vystymą“, „atsakingas už projektų sėkmę“, „atsakingas už projektų prodiusavimą“ ir pan. Kiek iš jų yra etatinių darbuotojų, viešai neskelbiama.

Vienija viena pavardė

Dalytis savivaldybės tūkstančius, iškepant visuomenei nuraminti vieną kitą kinematografo blyną, ko gero, – tik viena KKS strategų verslo plano dalis.

Kokia galėtų būti kita verslo plano dedamoji? Ir kodėl tenka kalbėti apie verslo planą, o ne apie meną, kino renesansą ir panašius dvasingus dalykus, kuriais taip mėgsta žongliruoti KKS dalininkai E.Bindokas ir V.Balsys?

Ko gero, spėliones, kad KKS – viso labo gudriai suregztas verslo planas, skatina viena aplinkybė – Kino studijos direktorius E.Bindokas yra nemažą patirtį nekilnojamojo turto srityje turintis verslininkas.

Šaltinių teigimu, jis dirbo bendrovėse „Kauno verslo rūmai“ ir „Fugetė“. Jų buhalterė – dabartinė KKS buhalterė Danutė Jakilaitienė. Šios įmonės užsiėmė nekilnojamojo turto verslu. Jos registruotos vienu adresu – Rotušės aikštė 11. Šias bendroves sieja bendras asmuo – patyręs bankroto administratorius Gintaras Kviliūnas.

Su juo siejamoms įmonėms („Kauno arka“, „Kauno verslo rūmai“, „Fugetė“) priklauso Kauno vaiduoklis „Respublika“ ir teritorija aplink jį.

Patirtis galėtų praversti

G.Kviliūno bendrovė „Fugetė“, kurios direktoriaus pareigas ėjo dabartinis KKS vadovas E.Bindokas, buvo užsakiusi projektuoti Kauno centre stūksančio viešbučio „Respublika“ sklypus. Šiam darbui – parengti projektą keliems kvartalams aplink „Respubliką“ – G.Kviliūnas pasamdė „Kančo studiją“ ir architektą Algimantą Kančą, kurį vėliau padavė į teismą.

„Vykdydamas G.Kviliūno bendrovių „Fugetė“ ir “Kauno verslo rūmai” užsakymą, likau apkaltintas sąmoningai apgaulingu ir kenksmingu projektavimu, dėl kurio G.Kviliūno kompanija neva patyrė 4 mln. litų nuostolių! Tokio dydžio ieškinys man pateiktas, o dabar areštuotas mano įmonės ir mano šeimos turtas“, – apibendrino A.Kančas bendravimo patirtį su G.Kviliūnu. Jis su Kauno architektų gildija prie „Respublikos“ surengė protesto akciją.

Bendrovei „Fugetė“ buvo iškelta bankroto byla.

„Mano patirtis, susidūrus su bankrotinimo specialisto G.Kviliūno aferomis, gali pasitarnauti kitiems", – mano architektas A.Kančas.

Gal ta patirtis praverstų tiems, kurie atiduoda Kauno mažąjį teatrą į KKS, kuriai vadovauja buvęs „Fugetės“ direktorius E.Bindokas, glėbį?

Domina pastatai?

Tarp Kauno menininkų pasigirdo kalbų, kad labiausiai teatrą jungti su KKS prisireikė dėl jo patalpų Kauno senamiestyje, M.Daukšos g. 34. Toje pat vietoje įsikūrę ir Kauno šokio teatras „Aura“ bei Pantomimos ir plastikos teatras. Ten pat dirba ir savivaldybės Kultūros skyrius. Kalbama, kad vykdant reaorganizaciją jis iš šių patalpų bus iškeltas.

Įdomiausia detalė: tuo pačiu adresu – M.Daukšos g. 34 registruota ir Kauno kino studija. Prijungus teatrą, jo patalpos atitektų E.Bindoko vadovaujamai KKS.

V.Balsys, kuris yra ir KKS darbuotojas, ir Mažojo teatro meno vadovas, tikina, kad Mažasis teatras liks savo patalpose. Vis dėlto akivaizdus faktas: prijungus šį teatrą prie KKS, Registrų centre būtų registruojamas tik vienas pavadinimas, o kartu persirašytų ir turtas – šiuo atveju, patalpos.

Neseniai į pastatą M.Daukšos g. 34 buvo atvykęs apsidairyti Kauno meras Andrius Kupčinskas su administracijos direktoriaus pavaduotoju Dainiumi Ratkeliu ir Švietimo ir kultūros valdybos viršininku Virginijum Mažeika.

A.Kupčinskas „Kauno dienai“ sakė buvęs nemaloniai nustebintas, kad Pantomimos ir plastikos teatro patalpas darbo metu rado užrakintas.

Tarp Kauno menininkų sklando kalbos, kad meras su svita vyko anaiptol ne tikrinti, ar sklandžiai vyksta teatrų repeticijos. Meno bendruomenė įtaria, kad sprendžiamas M.Daukšos g. 34 patalpų likimas.