Krizės ženklai pamažu nyksta: planus kurti įmonę Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje patvirtino žemės ūkio kooperatyvas "Pienas LT". Zonos vadovai veda derybas dar su keliais stambiais investuotojais.

Neseniai kooperatyvo "Pienas LT" valdyba patvirtino planus statyti naująją pieno perdirbimo gamyklą Kauno LEZ. Investicijos į objektą sieks 90 mln. litų. Pusę sumos sudarys ES fondų parama, jeigu ją pavyks gauti. Likusias lėšas planuojama skolintis iš bankų.

Svarstydami tinkamiausią vietą naujajai investicijai "Pienas LT" vadovai kėlė sklypo kainos ir prisijungimo prie infrastruktūros klausimą. Pienui perdirbti reikalingi galingi valymo įrenginiai, dujų ir elektros energijos ištekliai.

3 ha sklype bus pastatyta 1,2 tūkst. t pieno per parą galinti perdirbti gamykla. Tokio dydžio sklypą kooperatyvas iš valstybės išsinuomoja 95 metams. Pasilikta galimybė jį plėsti dar iki 1,5 ha.

Kauno LEZ pramoninės plėtros teritorija sudaro 534 ha. Visa teritorija suskirstyta į tris dalis: gamybos ir logistikos kompleksą, aviacijos bazę ir biurų gatvę. Greta tarptautinio Kauno oro uosto esančioje zonos dalyje planuojama telkti visas su aviacijos verslu susijusias įmones. Kauno LEZ planuoja čia įkurti aviacijos klasterį.

"Aviacijos pramonė, oro pervežimai, orlaivių aptarnavimas ir visos kitos su aviacijos susijusios paslaugos", – apie investuotojus, kurie galėtų tapti klasterio dalimi kalbėjo Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.

Gegužės pradžioje "Ryanair" oro uosto teritorijoje atidarė savo bazę. V.Petružio žiniomis, yra ir daugiau avialinijų, kurios savo lėktuvus galėtų remontuoti Kaune.

Sunkmetis privertė Italijos bendrovę "Oma Sud" atidėti investicijas Kauno LEZ, tačiau iki šių metų pabaigos planuojama pasirašyti sutartį ir pradėti statybos darbus.

"Surinks modernius nedidelius lėktuvus "Skycar". Tai bus pirmoji įmonė mūsų aviacijos klasteryje", – pasakojo V.Petružis.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios potencialūs LEZ naujakuriai atideda investicinius projektus, yra finansinių išteklių trūkumas. Viena tokių įmonių – "Centricom".

V.Petružio nuostabai, pastaruoju metu ypač padidėjo susidomėjimas biurų projektu. Tai LEZ valdymo bendrovės vadovas vertina kaip sunkmečio pabaigos ženklą. Biurams skirtoje gatvėje parengti sklypai su infrastruktūra, parengti ir detalieji planai. Kiekvienas iš trylikos planuojamų biurų pastatų būtų 5 tūkst. kv. m arba mažesni. Jų dydis priklausys nuo plėtotojo sprendimo.

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio "Kauno dienoje".