"Jei procesai užsitęs, į Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) neateis investuotojai, ir Kaunas natūraliai numirs", – po susitikimo su žemės savininkais pareiškė ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.

Savininkai linkę priešintis

"134 žemės sklypų savininkai nesutinka parduoti žemės už pasiūlytą 2004 m. kainą", – viceministrui pareiškė savininkų atstovas Alfonsas Milašauskas. Jis teigia, jog ankstesniame susitikime ministras užsiminė, kad už vieną arą gali būti sumokėta apie 650 litų.

Dalis žemės savininkų įsitikinę, kad jų sklypų vertė yra gerokai didesnė. Į 534 ha LEZ teritoriją įeina 352 sklypai.

Žemės savininkų atstovais prisistatanti grupė taip pat prabilo, kad LEZ reikia naikinti, nes šioje teritorijoje neva niekas nevyksta. Tačiau viceministras ir apskrities viršininkė Ona Balžekienė tokiai idėjai kategoriškai nepritaria. "Apie LEZ reikalingumą nekalbėkime. Ji nebus naikinama, o kas ten vyksta ar nevyksta – ne savininkų reikalas", – tikino A.Burkovskis.

Neseniai Kauno rajono taryba patvirtino LEZ specialųjį planą, todėl Kauno apskrities viršininko administracija gali pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tam prieštarauja žemės sklypų savininkai. Pagal Vyriausybės patvirtintą grafiką tai turi būti padaryta iki 2017 m. Žemės savininkų atstovai įsitikinę, kad rajono tarybos sprendimas yra neteisėtas ir žada jį ginčyti.

"Rajono merui buvo svarbu tik patvirtinti specialųjį planą. Į mūsų nuomonę jis neatsižvelgė. Savivalė su žmonėmis tęsiasi jau nuo 1996 m.", – piktinosi 1,95 ha žemės šalia Ramučių turinti Danutė Pašvenskienė. Moteris nori sklypą pasilikti sau, nes čia jos tėvų žemė.

Pozicija staiga pasikeitė

"Mane domina principinė nuostata: ar jūs sutinkate parduoti žemę, ar ne. Kaina yra visai kitas klausimas. Dėl jos derėsimės paskui", – žemės savininkams bandė aiškinti A.Burkovskis. Jis teigia, kad už hektarą gali būti mokama apie 250 tūkst. litų. O.Balžekienė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas sklypas bus vertinamas atskirai. Savininkui nesutikus su siūloma kaina, galutinį sprendimą turės priimti teismas.

"Mes nežinome, kas pirks mūsų žemę, kas, kiek ir kada mums sumokės", – priekaištavo savininkai. Kai kurių savininkų teigia, kad nuo jų slepiamos sutartys, kita svarbi informacija. Viceministras, LEZ ir apskrities viršininko administracijos atstovai tokius kaltinimus neigia. "Visos sąlygos – kas pirks, kiek ir kada sumokės – bus nurodytos sutartyje. Be kainos sutartis negali būti galiojanti", – susirinkusiesiems aiškino A.Burkovskis.

Apskrities viršininkę nustebino žemės savininkų atstovų pozicija. "Aš jau nebesuprantu, ko nori žemės savininkai. Konkretiems jų pageidavimams dėl suskaldytų sklypų, dėl garantijų, kad žemė bus paimta sutartu laiku ir už teisingą kainą, postūmis duotas. Dabar jie jau aiškina, kad neparduos", – stebėjosi O.Balžekienė.

Jos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, siekianti padėti žemės savininkams. "Pastebėjau, kad neseniai dėl neaiškių priežasčių pasikeitė pačių savininkų pozicija", – atkreipė dėmesį apskrities viršininkė.

Norinčiųjų parduoti bus

"Žinome, kiek užtrunka teismai. Galutinė kaina gali būti nustatyta po 4–5 metų. Jeigu žmonės nori parduoti žemę, siūlome derybų procesą pradėti artimiausiu metu", – po susitikimo sakė A.Burkovskis.

Viceministras neslepia, kad žemės sklypų, įeinančių į LEZ teritoriją, savininkų nenoras parduoti žemę gali užtęsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Dėl to gali sumažėti Kauno LEZ patrauklumas investuotojams, o Vyriausybė būtų priversta keisti LEZ teritorijos ribas.

O.Balžekienė baiminasi, kad kai kuriems žemės savininkams užsispyrus iš principo neparduoti savo žemės, o Vyriausybei pakeitus LEZ ribas, ši ekonominė zona gali virsti šachmatų lenta. "Yra galimybių keisti ribas pakraščiuose, kur dar kyla abejonių ar atsirastų nesutarimų. Bet jei teritorija bus išskirstyta atskirais gabalais, ji taps panaši į šachmatų lentą ir nebebus patraukli investuotojams", – nuogąstavo apskrities viršininkė. Jau dabar investuotojai mieliau renkasi Klaipėdos LEZ arba kituose miestuose besikuriančius pramonės parkus.

O.Balžekienė įsitikinusi, kad ekonomikos krizės sąlygomis norintieji parduoti žemę LEZ užplūs apskrities viršininko administraciją. Jos nuomone, kelių asmenų pareiškimai, esą visi savininkai iš principo nesutinka, kad jų sklypai būtų paimti visuomenės reikmėms, yra nepagrįsti.

Žemės savininkų atstovai ketina rengti visuotinį susirinkimą ir apklausti, kas sutinka, o kas nesutinka parduoti savo žemę ekonominei zonai. "Pagal galiojančius įstatymus kiekvienas savininkas turi teisę individualiai pareikšti savo ketinimus. Nesuprantu tokios apklausos prasmės", – savininkų sprendimu stebėjosi O.Balžekienė.