Miesto savivaldybė su prancūzų kompanijos "Boygues Batiment International" (BBI) atstovais pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį ginčą dėl "ledkalnio" arenos projekto.

Šią sutartį artimiausiu metu turės patvirtinti Kauno apygardos teismas. 2007 metais tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas nutraukė užsitęsusias derybas su BBI. Tuomet kalbėta, kad pagal prancūzų siūlytą modelį Kauno arenos statyba ir valdymas kainuotų daugiau nei pusė milijardo litų.

Prancūzai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iš savivaldybės priteisti 20,780 mln. litų. Savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriame prancūzų bendrovė buvo kaltinama nesąžiningai vedusi derybas. Iš kompanijos buvo prašoma priteisti 28,573 mln. litų.

"Derybos dėl taikos sutarties prasidėjo praėjusių metų pradžioje. Jos ilgokai užsitęsė, tačiau dabar pasirašyta taikos sutartis. Pagal ją tiek savivaldybė, tiek prancūzai atsisakė visų pretenzijų", - sakė savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė.

Prancūzijos kompanijai savivaldybė avansu buvo išmokėjusi 1,2 mln. litų arenos projektui parengti. Šių pinigų miestas neatgaus. "Tačiau prancūzams taip pat nebus kompensuojamos kelionių ir kitos išlaidos", - pastebėjo R.Šimkaitytė.

Citatos apie derybas su BBI

"Apie išgarsintą prancūzų projektą verčiau patylėsiu. Kol kas matau tik vieną unikalų dalyką - kainą. Analogiška arena seniai pastatyta Budapešte", - tuomet sakė dabartinis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

"Premjeras domisi, kada Kaune prasidės arenos statyba. Dabartinė padėtis kelia nerimą. Iki šiol nežinoma sporto rūmų kaina. Kažkas Aplinkos ministerijoje spėjo paminėti 370 mln. litų sumą. Šio projekto perspektyvos atrodo labai miglotai", - pastebėjo Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas.

"Man daug kas gyvenime kelia abejonių. Turbūt penkiasdešimt kartų derybas su prancūzais galėjome nutraukti. Tačiau mus domina rezultatas, todėl ir stengiamės", - aiškino tuometinis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis.

"Jau girdime tendencingas nuomones apie kažkokius "otkatus". Kad nebūtų net užuominų, nuo šio proceso nusišalinu", - pareiškė tuometinis meras Arvydas Garbaravičius.

Milijoninių sumų viliotinis

Per derybas su prancūzais minėtos įvairios sumos. Buvo savrstytas variantas, jeigu Vyriausybė arenai neskirtų nė lito, kauniečiai per 23 metus "Žalgirio" ir prancūzų konsorciumui turėtų sumokėti apie 790 milijonų litų. Idealiausiu atveju, iš Vyriausybės gavus 172 milijonus litų, Savivaldybė per 23 metus papildomai sumokėtų apie 437 milijonus litų.

"Norime, kad savaitgalį tiek Vyriausybės atstovai, tiek kauniečiai būtų ramūs. Arenos statyba Nemuno saloje kainuos iki 345 mln. litų", - tuomet "Kauno dienai" paviešinus derybose minėtas sumas suskubo pareikšti Kauno sporto rūmų koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas. Jis nepaneigė, kad per derybas svarstyti ir kiti finansavimo variantai, kurių vienas įvertintas 790 mln. litų.

Konkurse - vienintelis dalyvis

2006 metų sausį, po dviejų nesėkmingų bandymų rasti investuotoją, kuris Nemuno saloje pastatytų sporto rūmus, savivaldybė sulaukė Prancūzijos kompanijos "Bouygues Batiment international" (BBI) pasiūlymo.

2006 metų kovą prancūzų architektas Mišelis Režembalis kauniečiams pristatė naują Kauno sporto ir pramogų rūmų viziją.

2006 metų lapkritį Kauno "Žalgirio" klubas kartu su Prancūzijos kompanija paskelbė, kad pasirašytas memorandumas su Nemuno saloje planuojamos statyti arenos renginių operatoriumi. Juo tapo tarptautinė kompanija "SMG Europe".

2007 metų liepos 20 dieną savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas savo įsakymu nutraukė derybas su BBI.