Kauno savivaldybė parduoda paklausiose vietose esančius miestui priklausančius būstus, kuriuose gyvena socialiai remtini nuomininkai. Teigiama, kad būtent jie panoro išsipirkti būstus. Kai kuriuos nuomininkus toks teiginys gerokai nustebino.

Balsavo skubiai

Savivaldybės taryba vakar nusprendė parduoti 14 butų, kurie skirti socialiai remtiniems žmonėms. Kai kurie privatizuojami butai yra ramiose žaliose miesto gatvelėse, kuriose būstų vertė tebėra didelė net ir po nekilnojamojo turto bumo. Tarp privatizuojamų būstų yra ir namas. Jo savininkui pigiai atiteks ir kelių arų sklypas.

Sprendimo projekte teigiama, esą norą įsigyti savivaldybės būstus pareiškė dabar ten gyvenantys nuomininkai. Miesto taryba pritarė, kad 14 būstų būtų parduota.

Iš pirmo žvilgsnio – labai gražus mostas. Keturiolikos savivaldybės būstų nuomininkai gavo pasiūlymą pigiai – 1–1,4 tūkst. litų už 1 kv. m – įsigyti butą net viename patraukliausių Kauno rajonų – Žaliakalnyje. Nekilnojamojo turto rinkoje 1 kv. m šioje zonoje įkainotas mažiausiai 2,5 tūkst. litų.

Sprendžiant iš miesto tarybai pateikto projekto, nuomininkams pasiūlymas pigiai įsigyti būstus, kuriuose jie daug metų gyvena, pasirodė patrauklus.

Vis dėlto, „Kauno dienai“ apsilankius pas parduodamų savivaldybės būstų nuomininkus, ėmė ryškėti įdomūs faktai.

Kodėl tokia skuba?

Tiesa ta, kad kai kurie nuomininkai iš viso nepateikė prašymo išsipirkti būstą – socialiai remtiniems žmonėms net ir keliasdešimt tūkstančių litų – per dideli pinigai. Yra nuomininkų, kurie prašymą pateikė labai keistomis aplinkybėmis.

Sprendimo projekte, pateiktame miesto tarybai, buvo pabrėžta, kad šie būstai pernelyg apleisti ir remontuoti juos savivaldybei yra didelė našta. „Kauno diena“ išsiaiškino, kad ne visi būstai yra apleisti.

Projektas teiktas apsvarsčius jį ne visuose miesto tarybos komitetuose. Kai kuriems politikams tai sukėlė įtarimų.

„Keista, kad sprendimo projekto visai nematė Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komitetas. Kėlėme klausimą, kodėl taip skubama, gal reikėtų sudaryti komisiją, kuri šiuos būstus apžiūrėtų, bet balsavimas vyko pernelyg nesigilinant į šį projektą“, – stebėjosi valdančiųjų daugumai nepriklausančios frakcijos „Vieningas Kaunas“ seniūnas Povilas Mačiulis.

Pirkėjai – ne nuomininkai

Bene labiausiai intriguojantis sandoris dar gerokai iki vakarykščio miesto tarybos sprendimo pradėtas regzti dėl Žaliakalnyje, Pažangos gatvėje esančio 5-ojo namo.

Jis yra nusidėvėjęs, tačiau į namą atvestas vanduo, kanalizacija, elektra. Aplink kelių arų sklypą daug erdvės – kaimynystėje plyti didelė ir tvarkingai prižiūrėta Pranciškonių vienuolyno veja. Iš šios valdos atsiveria vaizdas į tolėliau esančius P.Kalpoko gatvės šlaitus.

Viename iš šio pastato kambarių gyvenantis nuomininkas Vytautas Dabašinskas sakė žinantis apie savivaldybės planus privatizuoti namą. Jį pirks tikrai ne nuomininkas V.Dabašinskas.

„Net neįsivaizduoju, kokios sumos nori savivaldybė, – tarė vyras. – Visus reikalus tvarko du asmenys, kurie iš tikrųjų ir pirks, o paskui tvarkys šį namą."

Tikisi gyventi palėpėje

„Man ir jiems oficialiai priklausys po pusę namo“, – paaiškino sandorio detales V.Dabašinskas. Ir papasakojo, kokią ne oficialiai, bet realiai mato savo ateitį: "Tikiuosi, jie man bus geri ir leis gyventi palėpėje įrengtame kambaryje.“

Daugiau apie paslaptingus pirkėjus vyras pasakoti nenorėjo. Jis tik užsiminė, kad šie žmonės jam padeda mokėti nuomos mokesčius, nes yra bedarbis, po infarkto, o jo mėnesio pajamos tėra 150 litų.

V.Dabašinskas sakė, kad čia gyvena nuo vaikystės. „Man už čekius būsto neleido išsipirkti, nes turtas turėjo būti grąžintas vienuolynui, bet vėliau vienuolėms sumokėta kompensacija ir namas liko savivaldybei“, – pasakojo jis.

Prašymo pirkti neteikė

P.Višinskio gatvėje, nedideliame daugiabutyje, gyvenančios Slavinskų šeimos butas toli gražu nėra apleistas.

„Tualete pats paklojau iš labdaros gautas plyteles, įrengiau dušą, išgrioviau krosnį ir įrengiau dujų katilą, po truputį atlieku kitus remonto darbus, bet dabar trūksta ir pinigų, ir sveikatos, nes sergu onkologine liga“, – pasakojo Arvydas Slavinskas.

Tris mažamečius auginanti šeima sako gyvenanti iš 950 litų išmokų. Jie tikino jokio prašymo privatizuoti būstą nepareiškę.

„Miesto valdžios atstovė buvo apsilankiusi, pasiūlė išsipirkti 30 kv. m butą už maždaug 40 tūkst. litų, bet iškart pasakėme, kad mums tai – nereali suma“, – skėstelėjo rankomis A.Slavinskas.

Nežiūrint to, Slavinskų nuomojamas būstas vis tiek liko privatizuojamų butų, kuriuos esą pageidauja pirkti patys nuomininkai, sąraše.

Iš „Kauno dienos“ aplankytų privatizuojamų būstų tik Zanavykų gatvėje viename iš savivaldybės butų vyksta intensyvus remontas. Jie pradėti dar iki miesto tarybos sprendimo. Kaimynai prasitarė, kad ten nuomininkai pasiryžę iš savivaldybės įsigyti būstą.

Tikino, kad viskas skaidru

Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė tvirtino, kad savivaldybės būsto privatizavimas vykdomas tiksliai pagal įstatymus.

„Tarybai leisti privatizuoti teikėme tik tuos būstus, kurių nuomininkai pateikė prašymus išsipirkti šį turtą, nes nori jį remontuoti“, – kaip niekur nieko aiškino vedėja.

Pasak B.Kaulakytės, miestui priklausančius butus be aukciono privatizuoti gali žmonės, juose pragyvenę daugiau kaip trejus metus, o būstas turi būti nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

„Būstą įvertina savivaldybės Privatizavimo skyriaus samdyti turto vertintojai. Jei nuomininkas negali įpirkti būsto, jis gali toliau ten likti gyventi, niekas jo lauk neišprašo“, – tikino B.Kaulakytė.