Mažučiame kambarėlyje besiglaudžianti daugiavaikė šeima, paprašiusi didesnio ploto socialinio būsto, iš valdininkų išgirdo, kad tokia parama nepriklauso, nes žmonės yra padorūs, dirbantys ir rūpinasi vaikais. Neoficialiai pasiūlyta ir išeitis – sutuoktiniai turėtų išsiskirti.

Prispaudė paskola

18 kvadratinių metrų – tokio ploto bute gyvena penkių asmenų šeima: klaipėdietė Lina Urniežienė su vyru ir trimis jų vaikais.

Dviem sūnums ir dukrelei yra penkeri, aštuoneri ir devyneri. Moteris šiuo metu laukiasi ketvirtosios atžalos.

Anksčiau šeima gyveno gerokai erdvesniame būste. Jis buvo pirktas už banko paskolą. Kai vyras neteko darbo, šeima susidūrė su finansiniais sunkumais, darėsi vis sunkiau grąžinti paskolą. Todėl klaipėdiečiai priėmė skausmingą, bet būtiną sprendimą – butą parduoti.

„Kai jį pardavėme ir atsiskaitėme su banku, mums liko dar 23 tūkst. litų. Už juos ir išėjo tik bendrabučio kambarys Šilutės pl. 8 esančiame bute. Aišku, gal gerai paieškoję būtume radę ir geresnį variantą, tačiau agentūros vadybininkai, kurie tarpininkavo parduodant ir įsigyjant butą, tą kambarėlį mums tiesiog įsiūlė, o mes iš pradžių džiaugėmės, jog radome stogą virš galvos“, – prisiminė L.Urniežienė.

Tačiau netrukus šeima įsitikino, kad gyventi 18 kvadratinių metrų ploto kambaryje, kurio dalis – dar ir maža virtuvėlė, darosi neįmanoma.

„Jei visi penki esame kambaryje, tai net apsisukti sunku. Jau nekalbu apie tai, jog nėra kur susidėti daiktų. Baisu ir pagalvoti, kaip reikės gyventi, kai vaikai paaugs. Juk jie bręs, berniukams ir mergaitei reikės atskirų kambarių, o apie tai galime tik pasvajoti“, – guodėsi pašnekovė.

Atsitrenkė į abejingumo sieną

Ji kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę, kad daugiavaikei šeimai būtų skirtas erdvesnis butas.

Sutuoktinių turtas, pajamos neviršija nustatytų normų, o gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, yra per mažai, todėl šeima buvo įrašyta į eilę gauti socialinį butą.

Tačiau numeris eilėje – 92. Kitaip tariant, pirmiausia butai bus suteikti 91-ai šeimai, o tik tada ateis ir L.Urniežienės eilė.

„Erdvesnio ploto mums reikia dabar, o ne kada nors. Jau ir nebežinau, kur kreiptis, nes visur atsimušu tik į nustatytą tvarką ir abejingumo sieną. Kol ateis eilė mums skirti butą, vaikai jau, matyt, bus suaugę ir mums to būsto nė nebereikės“, – į ateitį pesimistiškai žvelgė klaipėdietė.

Penkių asmenų šeimos pajamos per mėnesį šiek tiek viršija 2 tūkst. litų. L.Urniežienė yra bedarbė, šiuo metu darbo biržos siuntimu dirba viešuosius darbus ir uždirba minimalų atlyginimą. Vyro alga – apie 1,2 tūkst. litų per mėnesį. Šeima taip pat gauna ir išmoką už kiekvieną vaiką – po 52 litus per mėnesį.

Įvertinusi savo pajamas, šeima net negali svajoti apie galimybę rinkoje išsinuomoti bent dviejų kambarių butą ar kreiptis į banką dėl paskolos ir įsigyti erdvų savo būstą.

Pirmenybė – vienišoms mamoms

Todėl L.Urniežienė kreipėsi į savivaldybę, kad šeimai laikinai būtų skirtas būstas iš rezervinio fondo, kuriame jie galėtų gyventi, kol sulauks savo eilės įsikelti į socialinį butą.

Tačiau atsakymas iš valdininkų buvo aiškus – į laikiną būstą šeima negali pretenduoti.

„Teisę į laikiną būstą turi šios labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės: sulaukę 18 metų, bendrojo lavinimo, kitas formaliojo švietimo įstaigas baigę ir nebetekę valstybės globos buvę našlaičiai bei vaikai, likę be tėvų globos, vienos vaikus auginančios motinos, vieniši neįgalūs asmenys, vieniši senatvės pensininkai“, – L.Urniežienei buvo paaiškinta tvarka Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės pasirašytame atsakyme.

Jis klaipėdietę šokiravo.

„Vadinasi, jei išsiskirčiau su vyru, tapčiau vieniša mama, tuomet laikiną būstą gaučiau. Kažkokia nesąmonė. Ir ypač valstybėje, kur deklaruojama, jog šeima yra svarbiausia“, – piktinosi L.Urniežienė.

Jai valdininkai taip pat paaiškino, kad ji nesitikėtų be eilės gauti šeimos poreikius atitinkančio socialinio buto, nes taip būtų pažeistos kitų šeimų teisės ir interesai.

Savivaldybės darbuotojai taip pat pabrėžė, jog L.Urniežienės šeima būstą turi, nėra duomenų, kad gresia iškeldinimas, todėl esą ir reikia susitaikyti su esama situacija.

Butai „pasimetė“

Nors uostamiesčio savivaldybė neranda laisvo valdiško gyvenamojo ploto, kurį galėtų išnuomoti daugiavaikei šeimai, tai valdininkams netrukdo pasirūpinti, jog gerose miesto vietose esantys socialiniai butai būtų privatizuojami.

Vienas tokių – Herkaus Manto g. 46 name esantis socialinis būstas.

Namo gyventojai tik atsitiktinai sužinojo, kad keli jų name esantys butai priklauso savivaldybei.

Tokia informacija išlindo, kai namo administratoriai užsimojo remontuoti stogą, o žmonės ėmė domėtis, kiek tai kainuos, kaip suma bus išdalyta butų savininkams.

„Nors iš pradžių valdininkai aiškino, kad mūsų name nėra nė vieno socialinio buto, paaiškėjo, kad tokių valdiškų būstų yra keturi. Dar labiau nei aplaidi valdiško turto apskaita nustebino tai, kad vienas tų butų gal nuo 1998 metų yra tuščias, nors tūkstančiai klaipėdiečių laukia eilės išsinuomoti socialinį būstą“, – stebėjosi aktyviausi Manto g. 46 namo gyventojai.

Žmonės išsiaiškino, kad dviejuose valdiškuose butuose gyvenantys klaipėdiečiai su savivaldybe turi sudarę neterminuotas nuomos sutartis.

Dar vieną butą, gyventojų teigimu, savivaldybė už tūkstančius litų suremontavo ir naudoja kaip tarnybinį.

Nusitaikė teisėjas?

Ketvirtojo buto istorija – painiausia. Neseniai gyventojai buvo sukviesti į susirinkimą, kurio tikslas – gauti jų pritarimą pakeisti socialinio būsto paskirtį iš gyvenamosios į administracinę.

Tuomet tokios patalpos būtų privatizuotos – parduotos aukcione.

„Tačiau niekas mums negalėjo paaiškinti, kodėl buto paskirtį reikia keisti. Tik išgirdome, kad jis nebetinkamas gyventi, taip esą nusprendė miesto taryba. Ar joje dirba ekspertai, galintys įvertinti padėtį? Matyt, savivaldybė tendencingai daugiau nei dešimtmetį to buto neskyrė jokiai šeimai, laukiančiai socialinio būsto, kad paskui tyliai ramiai galėtų jį privatizuoti. Juk vieta – labai gera“, – įtarė gyventojai.

Kaimynai teigė vieni per kitus girdėję, kad esą tą butą privatizuos kažkoks teisėjas.

„Bet tai tik plepalai, nors jie gana dažnai ir tampa realybe“, – nieko kaltinti neskubėjo žmonės.

Gyventojų į susirinkimą atėjo per mažai, kad jis būtų laikomas įvykusiu, todėl jų nuomonė dėl socialinio būsto paskirties keitimo valdininkams esą net nebuvo įdomi.

Be to, pabrėžta, kad jei žmonės ir nepritars, patalpų paskirtis bus pakeista teismo keliu.

„Nesuprantamas noras likviduoti socialinį būstą, kurių mieste taip trūksta. Esą nėra pinigų remontui, bet juk nuomininkai patys tikrai išsiklijuotų kambarius naujais tapetais. Matyt, tikrai vyksta kažkas neaiškaus“, – spėjo klaipėdiečiai.