Suremontuoti savivaldybės butą už keliasdešimt tūkstančių, o vėliau jį parduoti už kelias šimtines. Tokią verslo schemą atskleidė Kauno savivaldybėje atliktas Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus auditas.

Ryškėja intriguojami faktai

Sausio pradžioje Kauno savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pateikus miesto „Remontuotinų laisvų gyvenamųjų patalpų remonto darbų sąmatų pagrįstumo ir teisingumo“ audito išvadas, paaiškėjo nuostabą keliančių, netgi skandalingų faktų.

Išplaukė ir ketverių metų senumo istorija, labai panaši į itin įžūlią aferą.

Pasirodo, dar 2009 m. Kontrolės ir audito tarnyba pateikė raštą Kauno savivaldybės administracijai. Rašte tarnyba pažymėjo, kad iš septynių išnuomotų ir suremontuotų savivaldybės butų tik trys buvo paskirti žmonėms, daug metų jų laukiančių socialinio būsto eilėje.

Likę trys butai išnuomoti ne eilės tvarka, vienas išnuomotas kaip „patalpa bendrabutyje“.

Bendra šių septynių butų remonto kaina – daugiau nei 410 tūkst. litų, bet visų jų likutinė vertė kažkodėl buvo nustatyta pribloškiamai maža: nuo 1 iki 65 litų. Esą butai visiškai nudėvėti.

Pirkėjai – nežinomi

Po metų du iš šių neva visiškai nudėvėtų, bet už savivaldybės pinigus suremontuotų butų buvo parduoti.

Už Kovo 11-sios gatvės 70-ajame name esantį 18 kv. m ploto butą savivaldybė gavo kiek daugiau nei 8 tūkst. litų.

O Vaivos gatvės 2-ojo namo 43 butas (jo plotas – 33 kv. m) miesto biudžetą papildė rekordiškai komiška suma – 416 litų.

Šių dviejų butų nežinomiems privatiems pirkėjams labai pasisekė: abu butai, prieš parduodant juos už 416 ir 8 tūkst. litų, buvo suremontuoti už daugiau nei 100 tūkst. litų iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Visu šiuo laikotarpiu Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kuris atsakingas už socialinius butus, vadovavo dabar jau pensijon išėjusi Birūta Kaulakytė.

Dirbo „kabinetininkai“

2010 m. savivaldybėje buvo sudaryta Remontuotinų laisvų gyvenamųjų patalpų vertinimo komisija. Aštuoni žmonės sprendė, kaip ir už kiek remontuoti patalpas, priklausančias savivaldybei. Komisijos veikla auditoriams sukėlė įtarimų.

Pirmiausia todėl, kad šios komisijos sudėtyje tebuvo du statybos inžinieriai. Kiti šeši komisijos nariai apibūdinami kaip „turintys įgūdžių kabinetinėje, bet ne gamybinėje veikloje“.

Aiškėja, kad spręsdami, ką remontuoti ir kokias medžiagas pirkti, komisijos nariai nežinojo, kad reikia registruoti butuose rastus defektus ir užpildyti defektų aktus. Vietoj to komisija surašydavo tokius defektus, kurie, anot auditorių, „nepagrįsti nei technologiniais sprendimais“, nei „pamatuoti darbų kiekiais“.

Taip pat komisijos nariai nenurodydavo, kokias ir kiek kainuojančias medžiagas reikia naudoti vienai ar kitai būsto bėdai spręsti.

B.Kaulakytės desantas

Septyni komisijos nariai – buvę B.Kaulakytės pavaldiniai. Tai – jos pavaduotojas Domas Juozas Žiogas, buvusi Nuomos administravimo poskyrio vedėja Gineta Bartkuvienė, Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vedėjas Jonas Juocevičius ir penki šio poskyrio vyriausieji specialistai: Stasys Kriščiūnas, Valdas Mingaila, Raimundas Mišeika bei Vytautas Petraitis. Kaip ir G.Bartkuvienė, pastarasis čia jau nedirba.

Tik aštuntasis komisijos narys, Vaclovas Balnys, – Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Klojo medį – atsirado plastmasė

Vienas Remontuotinų laisvų gyvenamųjų patalpų vertinimo komisijos darbo pavyzdys – Partizanų gatvės 56-ojo namo 77 buto remontas.

Šiam butui dvi sąmatas (prieš ir po remonto) surašė komisijos narys R.Mišeika. Nors butą planuotą remontuoti už daugiau nei 23 tūkst. litų, po remonto apskaičiuota, kad viskas kainavo tik 14 tūkst. litų.

Nors planuota dėti laminato plokščių grindis su paklotu ir medinėmis grindjuostėmis, bute po remonto atsirado perpus pigesnės linoleumo grindys su plastmasinėmis grindjuostėmis.

Kodėl medžiagos staiga pakeistos, auditoriams nepavyko nustatyti.

Auditą atlikusios Kontrolės ir audito tarnybos siūlymas – naikinti šią akivaizdžiai nekompetentingą komisiją, o jos funkcijas perleisti Statybos skyriui.

Dėl už įtartinai žemas kainas privatizuotų savivaldybės butų bus pradedamas atskiras Kontrolės ir audito tarnybos tyrimas.

Tūkstantiniai nuostoliai

Paaiškėjo ir tai, kiek mokesčių mokėtojams kainavo ne kartą „Kauno dienos“ aprašytas socialinių būstų aukštas Gričiupio gatvės 11-ajame name.

Audito išvadose teigiama, kad 2009 m. rekonstruojant visus 16 butų tiek savivaldybė, tiek Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus specialistai žinojo, kad čia reikia padidinti elektros įvado galią.

Taip kažkodėl padaryta nebuvo, nors ši problema pabrėžiama rekonstrukcijos projekte, patvirtintame dar 2008 m. Smulki detalė, tačiau, neįrengus įvado, į butus net trejus metus negalėjo įsikelti socialinio būsto laukiantys miestiečiai.

Auditorių skaičiavimais, savivaldybei dėl to padaryti tūkstantiniai nuostoliai. Vien skola už visų butų šildymą per visą laikotarpį pasiekė daugiau nei 53 tūkst. litų.

Prie šios sumos auditoriai linkę pridėti ir nuomos mokestį, kurį galėjo sumokėti čia gyvenę žmonės. Tiesa, dabar problema jau išspręsta.

Išvadas pavadino paistalais

„Mes, komisija, nelabai norime sutikti su šia buvusio savivaldybės kontrolieriaus išvada, – piktinosi audito išvadomis neprofesionalumu kaltinamos komisijos pirmininkas D.J.Žiogas. – Kiekvienais metais miesto tarybai teikiame tvirtinti patalpų, kurias reikia remontuoti, sąrašą. Dvejus metus politikai jį atmeta, dabar sumanė padaryti auditą.“

„Mes norime, kad būstas būtų tinkamas gyventojams“, – kaip iš tribūnos aiškino D.J.Žiogas.

Jo teigimu, istorija su linoleumu ir laminatu – vienintelis atvejis iš ilgo sąrašo suremontuotų patalpų, kai sąmatos nesutampa.

„Čia yra klausimas. Jei ten buvo laminatas, tai ir toliau turbūt reikia dėti laminatą. Tik tiek surado, o kitkas (audito išvadose – red.) – paistalai“, – rėžė valdininkas.

Paklaustas, kiek iš viso sąraše yra remonto reikalaujančių patalpų, D.J.Žiogas neatsakė.

Kvepia piktnaudžiavimu tarnyba

Apie tai, kad Kauno savivaldybė už skandalingai žemas kainas pardavė socialinius būstus, dabartinis administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė nieko nežinantis.

„Apie parduotus butus sužinojau iš audito išvadų. Daviau nurodymą sudaryti komisiją, kuri atliks tyrimą. Gal savivaldybė ir nesiruošė tų dviejų butų parduoti – gal taip buvo įpareigojęs teismas?“ – svarstė D.Ratkelis.

Jo teigimu, auditorių ataskaita gana sausa, kai kurie dalykai išsamiai nepaaiškinti – pavyzdžiui, kas ir kodėl pirko ar pardavė savivaldybės butus.

„Vis dėlto, jei anuomet skyrius (Gyvenamojo fondo administravimo – red.) žinojo apie buto pardavimą ir prieš tai darė remontą, tai jau piktnaudžiavimas tarnyba. Ir nesvarbu, ar tu dar dirbi, ar jau esi pensijoje“, – sakė administracijos direktorius.