Senamiesčio sezono atidarymo šventę surengę jaukiose gatvelėse parduotuves turintys verslininkai įsitikino: kauniečiams reikia pramogų ir atrakcijų.

Prisijungė beveik visi

Vilniaus gatvėje ir Rotušėje dirbantys prekybininkai, galerijų, kavinių bei užeigų šeimininkai susivienijo ir pirmąkart surengė sezono atidarymo šventę. Idėją palaikė ir prie renginio prisijungė beveik visos čia veikiančios įstaigos. Prie vienų parduotuvių vyko žaidimai, įvairūs šou, kitur kauniečiai buvo kviečiami tapyti ant šilko, velti vilną. Juvelyrai mokė apdirbti gintarą, o kepyklėlės kvietė paragauti naujausių gaminių.

Drabužių parduotuvės ant Vilniaus gatvės grindinio ištiesė raudonus kilimus ir demonstravo sukneles iš naujausių kolekcijų. Be dėmesio neliko ir mažieji: jie piešė ilgiausią piešinį, žaidė stalo žaidimus. Neseniai duris atvėrusi greitojo maisto kavinė siekė ilgiausio prancūziško dešrainio rekordo.

"Senamiesčio bendruomenė labai stipri, – sakė neseniai duonos kepyklą "Sotas" Vilniaus gatvėje atidaręs Justinas Sipavičius. – Sulaukęs kvietimo prisijungti nė akimirkos nedvejojau ir tik mąsčiau, ką įdomaus pasiūlyti kauniečiams."

Jam su kolegomis pavyko iškepti 12,5 m dešrainį, kuriuo vėliau vaišino šventės dalyvius.

Vaikams – smagūs žaidimai

Kanceliarinių prekių parduotuvės "Jurasta" vadovai stebėjosi vaikų noru piešti. Prie ilgiausio piešinio ritinio grūdosi ir moksleiviai, ir dar kalbėti neišmokę mažieji šventės dalyviai. "Senamiestis vaiko akimis" išmargintas skirtingų spalvų kreidutėmis, flomasteriais, pieštukais, akvarele.

"Rinkome tokias priemones, su kuriomis vaikas nesusiteptų drabužėlių, – pasakojo parduotuvės darbuotoja Modesta Zigmantaitė. – Piešti labiausiai norėjo mergaitės."

Prie kitos raštinės reikmenų parduotuvės ant ištiesto kilimo vaikai žaidė įvairius stalo žaidimus, o laimėjusieji apdovanoti prizais – ženkliukais su skirtingais paveikslėliais.

Prie į gatvę išnešto pianino prisėsti ir parodyti savo sugebėjimus veržėsi ne tik skambinti mokantys kauniečiai, bet ir muzikos instrumentu susidomėję mažieji.

"Negaliu atplėšti, jam čia labai smagu", – klavišus maigančio trejų Martyno mama Vaiva džiaugėsi, kad šventėje nenuobodu ir vaikams.

Tvyrojo šventinė nuotaika

Kauniečiai Brigita ir Alius Metelioniai įsitikinę, kad tokios šventės mieste turėtų vykti dažniau. "Šiandien čia pasijutome tarsi ne Kaune, o kokiame Miunchene", – lygino B.Metelionienė.

Sendaikčių specialistas Mindaugas Bubnys taip pat mano, kad tokių jaukių renginių galėtų būti daugiau. "Tai yra graži iniciatyva ir tikiuosi, kad ji taps tradicija. Reikia viską apžiūrėti", – užsikėlęs ant sprando sūnų Rėjų į šventės sūkurį nunėrė M.Bubnys.

Rašytojas Algimantas Kerbelis atkreipia dėmesį į kitus Senamiesčio privalumus: įstabią architektūrą, istorinį grindinį ir bendrą atmosferą. "Renginiai nebūtini, reikia tik noro išeiti ir grožėtis Senamiesčiu. Pats dažnai einu pasivaikščioti. Galiu rekomenduoti puikų maršrutą iki Santakos", – kalbėjo A.Kerbelis.

Jo bičiulis Algirdas Zelenka į Senamiestį iš Žaliakalnio pėsčiomis ateitų dažniau, jeigu vakarais čia veiktų daugiau kavinių, kepyklėlių, aludžių, kuriose būtų galima jaukiai praleisti laiką.

Priklausomi nuo oro

Tapybos studentas Vytis į Senamiestį ateina beveik kasdien. Jis norėtų, kad čia vyktų daugiau renginių, ypač jam trūksta koncertų.

Miesto širdyje gyvenantis aktorius Algirdas Pintukas įsitikinęs, kad Senamiestyje renginiai turėtų vykti kiekvieną savaitgalį. Tačiau esą jų sėkmė priklausytų nuo svarbiausio mūsų krašte veiksnio – nuo oro.

"Per šventes galėtų ilgiau dirbti kavinės ir parduotuvės, jose klientų netrūktų iki kokios 22 val.", – svarstė menininkė Aldona.

Vaizdo ir garso aparatūros parduotuvės "Mudu abudu" šeimininkai į gatvę išnešė televizorių ir kelias dešimtis ričių laidams vynioti. Jos tąkart tarnavo kaip kėdės. "Šiandien svarbios rungtynės ir nemaža dalis kauniečių norėtų jas pamatyti", – apie "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" dvikovą kalbėjo "Mudu abudu" direktoriaus pavaduotoja Jurgita Urbonaitė. Esą lauke stebėti rungtynes būtų galima ir dažniau, jeigu tik lietus nesutrukdytų.