Vakar Rotušės aikštėje miesto architektai susirinko į pilietinę akciją. Jie pareiškė, kad Vilniaus biurokratija su paveldo sergėtojais baigia visai paralyžiuoti architektūros gyvastį Kaune, o iš didelio uolumo saugo net sandėliukus.

Snapai – biurokratų simbolis

Priešais Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio pastato langus į akciją susirinko apie 200 žmonių. Palaikantieji architektų poziciją prie nosies prisiklijavo juodus popierinius snapus, kurie simbolizavo biurokratus.

Akcijoje dalyvavo ir negausus būrelis palaikančiųjų KPD vadovybę. Tai buvo grupelė daugiausia vyresnio amžiaus žmonių su visuomenės veikėju Rimvydu Žiliuku priešakyje.

Išklausyti architektų pareiškimų laukan išėjo ne tik laikinasis KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, bet ir iš Vilniaus atvykusi KPD direktorė Diana Varnaitė.

Buvusi KPD Kauno padalinio vadovė į pensiją išėjusi prieštaringai vertinama Irena Vaškelienė įsitaisė lange ir filmavo akcijos dalyvius.

Ši akcija surengta praėjus dviem savaitėms po to, kai laikinuoju KPD Kauno teritorinio padalinio vadovu buvo paskirtas teisininkas, architektūrinio išsilavinimo neturintis S.Stoškus. Vakarykštė protesto akcija sutapo su S.Stoškaus gimtadieniu.

Susirinkę architektai neslėpė įsitikinimo, kad Kauno paveldo problemas gali puikiausiai spręsti Kauno specialistai.

Įstatymų raidė kartais kreiva

"Pastaruoju metu KPD atstovų ir architektų santykiuose vyrauja įtampa. Tai neduoda naudos nei kultūros paveldui, nei architektūros kokybei. Manome, kad abi pusės siekia to paties tikslo – harmoningos, subalansuotos, kokybiškos aplinkos", – akcentavo akcijai vadovavęs architektas Algimantas Kančas.

Ilgoje peticijoje, kuri įteikta KPD vadovybei, išguldyti siūlymai, kaip galima būtų spręsti problemas.

Nepasitenkinimas, paskatinęs architektus išeiti į gatvę, kaip teigė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis, brendo seniai. Niekam ne paslaptis, kad įtampa dar labiau išaugo po vadinamojo Laisvės alėjos stiklainio skandalo.

Lemiamas lašas buvo KPD direktorės D.Varnaitės pasirašytas įsakymas, kad, norint Kaune didinti pastatų tūrius, griauti pastatus ar jų dalis, projektus būtina vežti į Vilnių, į KPD sudarytą komisiją. Pasak G.Prikockio, tai tapo itin stipriais biurokratiniais varžtais.

Kita architektų protesto priežastis – Kauno naujamiesčiui nustatytos vertingosios savybės. Pasak G.Prikockio, dokumentuose teigiama, kad Naujamiestyje turi būti saugomas pastatų užstatymo tūris ir pobūdis, autentiškos gatvės ir kiemų erdvės. Kitaip tariant, yra saugomi net ir silikatinių plytų sandėliukai kiemuose. "Pagal įstatymo raidę – taip yra", – akcentavo jis.

Tarpukariu irgi nusidėdavo

Architektūros istorikė Jolita Kančienė susirinkusiesiems pateikė pavyzdžių, kad ir tarpukariu Kaune buvo padaryta nemažai nuodėmių paveldui. Kai kurie pastatai, protestuojant visuomenei, neiškilo, o kai kurie, priešingai, buvo pastatyti ir šiandien labai vertinami.

Dėl visuomenės nepritarimo Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia į Kauno centrą atsukta ne paradine puse, o nugara. "Tai užpakaliu į miestą atsukta žąsis", – ironiškai būdavo atsiliepiama apie bažnyčią tarpukariu.

Akcijos dalyvių tikslas buvo paakinti KPD vadovybę, kad visais laikais buvo daroma klaidų, bet dėl to proceso niekas nestabdė, lygiai taip pat, kaip dėl keliuose kylančių avarijų transporto eismas neuždraudžiamas.

Kauno centrą saugos Europa?

D.Varnaitė nesutiko, kad kone visi projektai turi būti derinami Vilniuje. Jos skaičiavimais, tokie projektai nesudaro nė 1 proc. visų Kaune derintų projektų. KPD vadovė nežadėjo atšaukti savo įsakymo, kad galimų naujųjų "stiklainių" statyba turėtų būti papildomai peržiūrima Vilniuje. Ji sutiko, kad taisyti, tarpusavyje derinti įstatymus reikia.

D.Varnaitė paviešino, pasak jos, mažai žinomą faktą, kad Kauno tarpukario architektūra pretenduoja būti įtraukta į Europos kultūros paveldo objektų sąrašą.

"Mūsų uždavinys – kaip įmanoma geriau išsaugoti ir parodyti šio laikotarpio architektūrą, kad ji būtų įrašyta į šį sąrašą", – akcentavo KPD vadovė. Paklausta, ar įtraukimas į sąrašą neleis Naujamiestyje keisti pastatų tūrių, D.Varnaitė atsakė, kad reikės laikytis reglamentų.

"Plakatuose, skelbiančiuose, kad mes draudžiame griauti garažėlius ar sandėliukus, – netiesa. Būtent teisingais, kryptingais tvarkybos, planavimo darbais turime išryškinti Kauno naujamiesčio savitumą, grožį. Be abejo, pageidautina šalinti nereikalingus intarpus. Be jokios abejonės, negali būti tokių atvejų, kaip nutiko su Laisvės alėjos 90 pastatu, nes į Europos paveldo sąrašą tikrai neturėsime ką įrašyti", – poziciją išreiškė D.Varnaitė.

Po pusantros valandos trukusios akcijos grupelė architektų priėmė D.Varnaitės kvietimą susėsti prie bendro stalo KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Neplanuotame posėdyje nutarta ateityje rengti bendrus susitikimus.

Linas Tuleikis

Architektas

Bandymai argumentuotai išreikšti mūsų poziciją nepasiekė KPD vadovų ausų, todėl naudojame tokią formą, kurią, manome, supras. Tai nėra protestas prieš pačias paveldo vertybes. Ilgas istorinis kelias vienus pastatus pavertė griuvėsiais, kitus – išlaikė. Dabar į griuvėsius žiūrėti su pagarba labai sunku. Mes galvojame apie tai, kaip pratęsti šių objektų gyvavimą, kaip juos prikelti šiandieniams poreikiams. Deja, KPD vienašališkai priimami įsakymai ir sprendimai labai riboja miesto plėtojimosi galimybes.

Rimvydas Palys

Architektas

Sąmoningai neprisiklijavau snapo – aš nesu nei vienoje, nei kitoje pusėje. Aš sunerimęs galvoju, kada mes pagaliau pradėsime bendrauti? Kiekviena pusė, išsiskirsčiusi į savo apkasus, kartais nepakankamai gerai išsprendžia, nepamato, nesuvokia. Iš nesusišnekėjimo, nebendravimo kyla klaidų. Klaidų yra iš abiejų pusių.

Audrys Karalius

Architektas

Tai, kad architektai išėjo į gatves, ir tai, kad tai atsitiko Kaune, rodo, kad Kaunas yra labai kantrus, bet ne iki begalybės. Situacija, kuri prie šio mikrofono surinko tokius skirtingus architektus kaip Algimantas Kančas aš, kiti kolegos, rodo, kad mūsų požiūriai gali būti labai skirtingi, bet mes suprantame, jog padėtis yra tiesiog destruktyvi, ji niekur neveda. Kaune padaryta daug architektūros klaidų, tačiau architektai nėra monolitas. Kolektyvinė atsakomybė už vieną ar kitą pastatą būtų didelė klaida. Kiekvienas atsakome už savo projektus.

Tokia KPD laikysena, kai Kauno architektai vadinami mafija, stiklainių architektais ir pravardžiuojami visokiais kitokiais žodžiais, manau, nėra normali. Neturime gyventi pagal įkalintųjų zonoje taisykles, nesileisime, kad jos būtų taikomos labiausiai laisvę mylinčiame mieste. Tiesiog sėskime prie konstruktyvaus dialogo stalo.

Puikiai žinome, kad kovojimas užmetant ant viso Kauno centro juodą nepermatomą antklodę nieko neišsprendžia. Bus tiesiog suparalyžiuota miesto gyvastis. KPD inkvizitoriški dokumentai Kaunui kenkia ne mažiau negu "Akropolis".