Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistės parašai leido Noreikiškių dvaro teritoriją užstatyti namais. Teismą pasiekė prokurorų reikalavimas naikinti 32 sklypų detaliuosius planus. Devyni gyvenamieji namai dvarvietėje jau pastatyti.
Paveldosaugininkės klaida
Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kuria siekiama panaikinti dokumentus, įteisinusius „Noreikiškių dvaro“ kvartalo statybą. Tie dokumentai – tai ir statybos komisijų protokoliniai sprendimai, ir Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovų įsakymai.
Verslininkai, „Noreikiškių dvaro kvartalo“ savininkai, sako, kad nepalankaus teismo sprendimo atveju jiems padaryta žala sieks apie 24 mln. litų, kuriuos turės sumokėti valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Kauno rajono savivaldybė rodo dešimties metų senumo Noreikiškių kadastro žemėtvarkos projektą, kuris su suprojektuota Noreikiškių dvaro teritorija suderintas KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Jį derino čia specialiste dirbusi Irma Grigaitienė.
Niekas neabejojo paveldosaugininkės parašais ir leido formuoti sklypus. Kaip paaiškėjo, I.Grigaitienė projektą suderino, bet lyg tyčia užmiršo čia stovėjusiam kultūros paveldo objektui – buvusiai Noreikiškių dvaro sodybai – nustatyti paveldosaugos reikalavimus.
Prokurorai ištyrė, kad paveldosaugos reikalavimai paveldinei dvarvietei buvo nustatyti tik po septynerių metų, o per tą laiką šioje teritorijoje buvo sunaikinta ne viena vertinga kultūros vertybė.
Niekaip negali prisiminti
Galimai klaidą įvėlusi I.Grigaitienė šiuo metu pakilusi karjeros laiptais itin aukštai. Ji užima Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos pareigas prie Kultūros ministerijos.
„Kol kas nieko negaliu pasakyti, nes ką tik grįžau iš atostogų ir sužinojau, kas vyksta. Dabar bandau susirinkti popierius ir viską prisiminti, kas ten buvo“, – apie Noreikiškių dvarvietės peripetijas sakė karjeros laiptais palypėjusi I.Grigaitienė.
„Tuo metu buvo derinama ne viena dešimtis projektų, ne vienas žemės sklypas, o čia tokia atplaišėlė atšviesta (Prokuratūros kreipimasis į Kultūros ministeriją dėl nustatytų pažeidimų – red. past.) Tuo laiku, 2002 m., nebuvo planuojama jokia plėtra, o kokios buvo aplinkybės, kad aš neįrašiau paveldosauginių sąlygų...“ – negalėjo prisiminti paveldosaugininkė.
„Žinau, kad to dvarelio ten beveik nebuvo – stovėjo vienas suklypęs pastatėlis. Pirma turiu pati išsiaiškinti ir viską prisiminti“, – kalbėjo I.Grigaitienė.
Nors prokurorai pripažįsta, kad tokiuose veiksmuose galima rasti piktnaudžiavimo tarnyba ir aplaidumo požymių, I.Grigaitienė baudžiamosios atsakomybės greičiausiai išvengs – jau suėję senaties terminai.
Prokurorai šiuo metu paprašė raštiško I.Grigaitienės pasiaiškinimo, kokiu pagrindu ji derino dvaro žemės kadastro projektą.
Jaučiasi pakliuvę į voratinklį
Į paveldosaugos tinklą įkliuvo ir Noreikiškių dvarvietėje investavę verslininkai, ir Kauno rajono savivaldybė.
Kauno rajono administracijos direktorius Ričardas Pudževelis atsimena šią seną istoriją. Jis teigė netikintis, kad būtų imtasi radikalių veiksmų – tokių, kaip jau pastatytų namų griovimas.
Bendrovės „SVP namai“, statančios „Noreikiškių dvaro kvartalo“ namus, vienas akcininkų Paulius Tamošiūnas taip pat dar netiki, kad jau pastatyti devyni namai bus šluojami nuo žemės paviršiaus.
„Pirkdami žemę su detaliuoju planu, kaip ir kiekvienas atsargus verslininkas, viską tikrinome Registrų centre. Ten net neužsimenama, kad ta vieta turėtų kokį nors ryšį su paveldu. Net negalėjome pagalvoti, kad ten, plikuose šabakštynais apaugusiuose laukuose – paveldo teritorija“, – pasipiktinęs kalbėjo P.Tamošiūnas.
Žala – 24 mln. litų
„Pati Kauno rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba teisme stovi mūsų pusėje – jie pripažįsta, kad ir jie buvo apgauti dėl šios klaidos“, – sakė verslininkas.
P.Tamošiūnas teigė, kad atėmus iš jų sklypus, bendrovė tiesiog sužlugtų. 24 mln. litų – tokia suma verslininkas įvertino galimus nuostolius jo bendrovei, jei sklypų detalieji planai ir statybos leidimai bus panaikinti.
„Jau dabar esame sumokėję kelis milijonus litų mokesčių už šį projektą valstybei. Vos sustabdžius projektą, valstybė prarastų dar milijoną litų mokesčių. Buvome pasamdę ir paveldo ekspertą, kuris atliko ekspertizę. Išvadose vienareikšmiškai konstatuojama, kad dvaro liekanoms nedarome žymaus poveikio“, – sakė P.Tamošiūnas.
Valstybė nenusileis
„Jie turi teisę teistis – dvarvietėje statyba negalima, ir taškas“, – nukirto KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.
„Žinau, kad jie buvo suklaidinti – jų neinformavo, kad ten negalima statyti, – kalbėjo S.Stoškus. – Reikia ieškoti tų, kurie dėl to kalti. Ten gyvenantys žmonės pasiėmė paskolas, nusipirko butus ir augina vaikus – neatimsime jų namų, juk jie nekalti. Kalti pareigūnai, kurie taip padarė – jiems turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.“
S.Stoškus sakė puikiai žinantis šią situaciją – apie ją informavo savo vadovybę. Sprendimus teks daryti Kultūros ministerijoje.
„Skaudi ir sunki situacija. Bijau, kad nebūtų kaip su boteliais Preiloje, nes tai – analogiška situacija. Turi atsakyti valstybės tarnautojai, privėlę klaidų“, – sakė Kauno teritorinio KPD padalinio vadovas.
Prokurorė kaltina KPD
Panašiai kalbėjo bylą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė. Jos teigimu, kokie būtų kiti susitarimo būdai tarp departamento ir verslininkų, be žalos atlyginimo, ji neįsivaizduojanti. Prokurorė patvirtino, kad verslininkai kol kas konkrečių siūlymų nepateikė.
„Žemės iš savininkų atimti negalima. Ko gero, vienintelis būdas būtų peržiūrėti dvaro vertingąsias savybes, gal mažinti jo teritoriją“, – svarstė prokurorė.
Pasak jos, prokuratūra smerkia tokį Kultūros paveldo departamento neapsižiūrėjimą, kuris atvedė šią situaciją į aklavietę, tačiau pabrėžė, kad „institucijos klaida neįteisina įteisintos padėties“.
Naujausi komentarai