Pereiti į pagrindinį turinį

Kauno vicemero meilė filmams neblėsta (komentarai)

Kauno vicemero meilė filmams neblėsta (komentarai)
Kauno vicemero meilė filmams neblėsta (komentarai) / Tomo Raginos nuotr.

Norite sukurti dokumentinį filmą, tačiau trūksta lėšų? Ne bėda. Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius visada pasirengęs parūpinti valdiškų pinigų.

Kūrėjai – iš Vilniaus

Kaune katastrofiškai trūksta pinigų parkams ir gatvėms prižiūrėti, labai sumažintas finansavimas kultūrai ir kitoms sritims, o verslininkams padidinti mokesčiai. Tik S.Buškevičiaus globojami filmų kūrėjai finansų stygiaus, atrodo, nepajus.

Parūpinęs solidų finansavimą savo globojamai Kino studijai, vicemeras dabar bando įtikinti, kad iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo 30 tūkst. litų būtų skirta filmui „Likau gyvenimo paraštėje“ sukurti. Šiame filme bus pasakoja apie antisovietinio pasipriešinimo ir lietuvių aktyvistų fronto vadovą 1940–1941 m. – Juozą Ambrazevičių-Brazaitį.

Šį filmą kuria Vilniuje įsikūrusi viešoji įstaiga „E2K“.

Dar neapsisprendė

Prašymą dėl šio dokumentinio filmo finansavimo prieš keletą dienų svarstė Kultūros ir meno komitetas. Jo nariai jokio sprendimo nepriėmė ir siūlė 30 tūkst. litų skyrimo klausimą suderinti su Biudžeto ir finansų komitetu.

„Tokio prašymo dar nemačiau, tačiau galimybę iš rezervo fondo skirti pinigų filmui kurti vertinu labai skeptiškai. Juk yra patvirtinta tvarka, kaip galima gauti pinigų iš savivaldybės. Nemanau, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma kokia nors išimtis“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotoja Orinta Leiputė.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiemet savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondas sumažintas penkis kartus.

„Tokie įvykiai kaip gaisras Šilainiuose dar kartą įrodo, kam reikia naudoti rezervo lėšas. Manau, kad nukentėjusiems žmonėms labiau reikia pagalbos“, – sakė O.Leiputė. Ji linkusi atmesti vicemero prašymą.

Tarsi stichinė nelaimė

Finansų ministerija šių metų pradžioje savivaldybėms išplatino nurodymus, kad iš rezervo fondų nederėtų finansuoti įvairių renginių ar meninių projektų. „Šio fondo lėšos turėtų būti naudojamos tik įvairių stichinių nelamių padariniams likviduoti“, – teigė Finansų ministerijos atstovai.

Tam pritarė ir savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, tačiau jis bandė teisintis, kad miesto politikai esą gali turėti ir kitą nuomonę.

„Rezervo lėšas skirstau nevienašališkai, kitą kartą svarsto ir kolegijos nariai, Biudžeto ir finansų komitetas“, – aiškino A.Nesteckis.

Šiemet rezervo fondui skirta 400 tūkst. litų. Pernai jame buvo 2 mln. litų. Specialistų teigimu, šiemet gali pritrūkti pinigų ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti, todėl kultūrinių projektų iš fondo nederėtų finansuoti. „Juk nežinia, kas gali nutikti mieste. Prisiminkime kad ir savaitgalį Šilainiuose kilusį gaisrą. Nuo tokių ar panašių nelaimių nesame apsaugoti“, – sakė vienas iš savivaldybės tarnautojų. Nenorėdamas užsitraukti vicemero nemalonės, jis prašė viešai neskelbti jo pavardės.

Paklaustas apie vicemero siūlymą 30 tūkst. litų iš rezervo skirti dokumentiniam filmui, administracijos direktorius tapo nekalbus: „Nieko nekomentuosiu.“

„Tai valstybinis reikalas“

„Tai bus švietėjiškas filmas. Labai remiu šitą reikalą. Šiais metais Kaune ketiname perlaidoti Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, todėl jį tinkamai pagerbti – tai valstybinis reikalas. Vienas iš būdų tai padaryti – sukurti filmą“, – įsitikinęs mero pavaduotojas S.Buškevičius.

Suabejojus, ar Biudžeto ir finansų komitetas neatmes prašymo finansuoti dokumentinį filmą, vicemeras rėžė, kad, jei taip nutiktų, miestui esą būtų labai blogai.

„Administracijos direktoriaus rezervo fondas savivaldybėje yra vienintelis šaltinis, iš kur galima gauti lėšų. Mums būtų gėda prieš mūsų istoriją, žmones, jeigu neparemtume kuriamo istorinio filmo“, – tikino vicemeras.


Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, aktorius, režisierius Andrius Žiurauskas

Apie šį ketinimą, kaip daugelį kitų sprendimų, aš sužinojau ne Meno tarybos posėdyje, bet iš žurnalistų. Eilinį kartą vėl kažkas daroma slapta. Tai labai keista, todėl vien prašymas dokumentiniam filmui kurti skirti 30 tūkst. litų yra abejotinas.Gal tai iš tiesų nuostabi idėja, superinis meno projektas ir jį iš tikrųjų reikėtų remti. Pažiūrėkime plačiau – Kaune yra žlugdoma kultūra, mažinamas jos finansavimas. Jeigu jau mūsų valdžia visą laiką teigia, kad miestui šiemet ypač striuka su pinigais,  kodėl vieniems duoda perlus, juos proteguoja, o kitiems nurėžia? Ant tos pačios „Kino studijos“ galbūt niekas negriežtų danties, nes bet koks meno finansavimas yra sveikintinas, pagirtinas dalykas. Labiausiai žeidžia tai, kad vieni staiga tampa prioritetiniai, o kitiems tuo pačiu metu sakoma: susiveržkite diržus, optimizuokitės, pakentėkite. Tai galėčiau pavadinti mūsų visų kiršinimu.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Būtų keista, kad savivaldybės administracijos rezervo fonde šiam dokumentiniam filmui dar rastų pinigų. Kai mes  su savivaldybe kalbame apie šiuos metus, beje, paskelbtus Maironio metais, nes mimimos 150-osios gimimo metinės, girdžiu, kad nėra nė vieno laisvo lito tam paminėti. Kauno kultūra nesusistygavusi. Lėšos skirstomos tikrai neadekvačiai.Kaune yra apie 50 rašytojų, o jų knygoms leisti šiemet skirta 6 tūkst. litų. Už tokią sumą pavyktų išleisti tik vieną knygą, ir tai kuklią. Sunku suvokti, kodėl daug didesnės sumos skiriamos kinui Kaune, kuris priešingai nei literatūra, dar neįrodė, kad yra vertas paramos. Bet po šių sumų gal įrodys.

Skulptorius  Stasys Žirgulis

Ką galima padaryti už 30 tūkst. litų? Kokį filmą įmanoma už tiek sukurti? Taškyti lėšų negalima. Kultūros komitetas turi apspręsti labai konkrečiai. Įvesti projektų naudingumo koeficientą, reikalauti rekomendacijų, planuojamo rezultato. O dabar pinigus skirsto sėdėdami debesyse. Negalima net galvoti apie tai, kad pinigus galima skirti vilniečių projektui. Pirmiausiai, ne kas nors kiti į biužetą pinigus sudeda, o mūsų miesto žmonės.

Architektas Audrys Karalius

Jeigu filmo kūrėjai iš Vilniaus kreipėsi į Kauno savivaldybę, galima manyti, kad filmas bus kaunietiška tema. Jeigu tai yra kažkoks kilnus sumanymas, kodėl jį gaubia paslapties šydas? Kitas aspektas: rezervo fondas yra skirtas nelaimių ir didelių sukrėtimų padariniams likviduoti. Nenustebčiau, jei iš jo būtų skirta pinigų sudegusio daugiabučio renovacijai. O kinas juk nėra išgyvenimo klausimas. Pavyzdžiui, krepšinis, Pažaislio muzikos festivalis, „Auros“ teatras gali reprezentuoti Kauną, nes yra nuveikta tiek, kad patys darbai kalba patys už save. Nesu girdėjęs apie kokius nors Kauno laimėjimus kino srityje. Aš ir stenėdamas apie tai nieko negaliu prisiminti. Kinas yra ilgalaikė sistema. Vienadieniai priepuoliai finansuoti kiną yra beprasmiai. Turi būti nuoseklumas. Visa tai, kas yra daroma dabar, man primena lėšų dalijimąsi prieblandoje. Kažkas bando pasigaminti indelį, iš kurio galėtų maitintis ir kurti, konstruoti savo veiklumo įvaizdį. Vienas asmuo čia aiškus, gal paaiškės ir kiti. Tai yra pinigų metimas į balą. Poezijai užtenka popieriaus lapo ir pieštuko, o kinas yra insdustrija. Viena didybės manijos atmainų pasireiškia per „Oskarų“ raudonus kilimus. Gal kažkam įsimetė į galvą toks agresyvus virusas. Jau nebejuokinga, nes tokie procesai vyksta absoliutaus kultūros įstaigų ir kitų kultūros projektų finansavimo nukarpymo kontekste. Puota maro metu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų