Trys dienos Vilniaus Kaziuko mugės šėlsmo vakar baigėsi meno kolektyvų polkomis, šauniausių mugės dalyvių apdovanojimais ir Lietuvos rekordų paieškomis.

Mugės vartus penktadienio vidurdienį atkėlė skanėstų gamintojai. Vilniečius ir miesto svečius viliojo tradicinių gaminių ir kulinarijos paveldo gamintojai iš visos Lietuvos. Sostinės centrą okupavo kalviai, puodžiai, audėjos ir mezgėjos, pynėjai, drožėjai, kurie čia pat darė ir siūlė savo gaminius. Tik savaitgalį Pilies gatvėje veikusioje kavinėje "Pas Kaziuką" buvo pristatyta knyga "Kaziuko mugė", koncertavo folkloro kapelos.

Šeštadienį sostinę pažadino 60 teatralizuotų Kaziuko mugės eitynių grupių, kurios Gedimino prospektu nužygiavo į Rotušės aikštę. Čia vidurdienį buvo paskelbta oficiali mugės pradžia, buvo rodomas filmas apie mugę, istorinės nuotraukos, veikė rekordinių verbų paroda.

Nors oras mugės lankytojų nedžiugino, sostinės centras šurmuliavo nuo šventės svečių, kurie amatininkų miestelyje net sudarydavo spūstis. Tačiau vilniečiai ir miesto svečiai juokavo, kad bene pirmą kartą jaučiasi maloniai įstrigę spūstyse.

Tautodailininkai ir amatininkai vilniečiams ir miesto svečiams siūlė ne masinės gamybos dirbinių, o gerokai daugiau nei ankstesniais metais tradicinių drožinių, metalo, molio gaminių. Dėmesį traukė stilingi veltinio ir dekupažo dirbinių kampeliai. Čia buvo siūloma įsigyti šiomis technikomis kurtų papuošalų, žaislų, interjero detalių.

Populiariausios mugės prekės titulą iš verbos šiemet perėmė riestainiai. 5–50 litų kainuojančius meduolius ir riestainius vilniečiai graibstyte graibstė ir sau, ir lauktuvėms. Rankas taip pat trynė duonos, mėsos gaminių, vaistažolių ir ekologiškų prekių pardavėjai. Ne mažiau populiarūs nei tradiciniai Kaziuko mugės riestainiai šiemet buvo balti vėjo malūnėliai. Juos pagaminę entuziastai gautą pelną skyrė vėžiu sergantiems vaikams, "Rugutės" fondui, ir apgailestavo, kad malūnėlių pagamino per mažai.

Amatininkų kaimelyje virtusiame Vilniaus centre buvo galima pamatyti gražiausias Vilniaus verbas. Tarp jų – tautodailininkės Teresos Michalkevič iš Čekoniškių kaimo (Vilniaus r.) surišta 6,4 m aukščio tradicinę verbą, kuri artimiausiu metu turėtų būti įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Nuostabą kėlė ir Nijolės Stunskaitės origamio technika išlankstyta 5,7 m popierinė verba. O mažiausia mugės verba tesiekė 5 cm. Ji taip pat pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą.

Tiesa, pasvalietis Alidas Jackūnas, žadėjęs siekti penkių naujų Lietuvos rekordų, vakar mugėje nepasirodė. Meistras anksčiau skelbėsi pagaminęs didžiausią šakutę, kirvį, pjūklą, pasagą ir spyną.

Pirmą kartą Kaziuko mugę organizavusi "Concept events & media" neslėpė, kad nėra visiškai įsitikinusi mugės dalyvių gaminių autentiškumu, mat griežtai kontrolei šiemet pritrūko laiko. Svarstoma, kad kitais metais dalyviams reikės iš anksto įrodyti, jog jie tikrai verti dalyvauti Kaziuko mugėje. Vis dėlto organizatoriai džiaugiasi, kad tikslas nusikratyti kiniškų prekių turgaus įvaizdžio šiemet beveik pasiektas.