Nuo pernai vasario 24 dienos Ukrainoje žuvo tūkstančiai šalies gyventojų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus, o Rusijos atakos padarė šalies infrastruktūrą milijardinę žalą.
Pasibaigus Katedros aikštėje vykusiam mitingui, jo dalyviai surengė eiseną iki Nepriklausomybės aikštės prie Seimo, kur vyko koncertas, skirtas iki vidurnakčio baigti rinkti lėšas akcijai „Radarom!“.
Per beveik mėnesį, iki koncerto pradžios Lietuvos žmonės suaukojo taktiniams oro erdvės stebėjimo radarams daugiau nei 10 mln. eurų.
„Tai yra pinigai, kurių užtenka dešimčiai radarų, modernių radarų ir tikiuosi, iki vidurnakčio jų bus žymiai daugiau“, – Nepriklausomybės aikštėje sakė vienas akcijos iniciatorių Edmundas Jakilaitis.
Kartu mes nugalėsime ir išlaisvinsime visą Ukrainą ir padarysime taip, kad Rusijos tankai Europoje tebūtų pamušti eksponatai.
Renginiai tiek Katedros, tiek Nepriklausomybės aikštėse prasidėjo tylos minute žuvusiesiems ir tebekovojantiems ukrainiečiams kare atminti.
Į minėjimą atvykę žmonės nešėsi Ukrainos vėliavas, nacionalinį simbolį saulėgrąžas, kitą atributiką, ryšėjo šalikus su užrašais „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“), mosavo plakatais, skelbiančiais: „Haga laukia Putino“, „Putino armija, išeik iš Ukrainos“ ar „Visi rusai yra kalti“.
G. Nausėda: karo metinės parodo ukrainiečių stiprybę
Prezidentas Gitanas Nausėda palaikymo Ukrainai koncerte sakė, kad Rusija „ne tik gyventi, bet ir kariauti nemoka“.
„Man tai yra ne liūdna sukaktis, o sukaktis, parodanti Ukrainos tautos stiprybę“, – susirinkusiems Nepriklausomybės kalbėjo šalies vadovas.
Po G. Nausėdos kalbos jis kartu su minėjo dalyviais paskambino akcijos numeriu 1482, radarams paaukodamas 5 eurus.
Premjerė Ingrida Šimonytė sukaktį pavadino „itin klaikia ir labai skausminga“, bet pabrėžė, kad „karas Ukrainoje prasidėjo ne prieš metus“.
„Tūkstančiai ukrainiečių žuvo jau Donbase, daugybė žmonių neteko turto, namų, buvo priversti gyvento toli nuo gimtinės“, – Katedros aikštėje sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, Rusija jau nebebando maskuoti brutalios agresijos ir tikslo „ugnimi išdeginti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio ir pasaulio istorijos“.
Premjerės teigimu, karas pakeitė ir Lietuvos žmones, kuriuos suvienijo tikslas padėti Ukrainai.
„Mes visi išvydome pilietišką, drąsią ir solidarią Lietuvą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad vykstant karui įsitikinimas, kad Ukraina atsilaikys, stiprėjo.
„Tie, kas planavo šį karą, skaičiavo lėktuvus, raketas, bombas, (...) tačiau negalėjo numatyti Ukrainos solidarumo, atjautos, šviesos, kurią Ukrainos kova įkvėps mūsų širdyse“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Dėkojo Lietuvai už paramą
Ukrainos ambasadorius Petro Bešta Katedros aikštėje sakė, kad su lietuvių tauta ukrainiečius vienija bendros europinės vertybės, jis dėkojo Lietuvos žmonėms, politikams, savanoriams už paramą.
„Kartu mes nugalėsime ir išlaisvinsime visą Ukrainą ir padarysime taip, kad Rusijos tankai Europoje tebūtų pamušti eksponatai, kuriuos matome šioje aikštėje“, – teigė diplomatas, turėdamas omenyje Katedros aikštėje eksponuojama ukrainiečių sunaikintą rusų tanką T-72B.
Mitinge taip pat pasisakė kiti Lietuvos politikai bei visuomenininkai.
Daugiau nei 20 šalių ambasadoriai užlipę ant scenos kiekvienas savo valstybine kalba pasakė „Slava Ukraini“.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas) žadėjo, kad Vašingtonas tęs paramą Ukrainai, gyrė lietuvius už „svarbią ir nuoširdžią“ paramą.
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley (Brajanas Olėjus) tvirtino, kad Rusija pralaimi karą, tačiau jis vis tiek išlieka „siaubinga jų (ukrainiečių – BNS) istorijos akimirka.
„Ukrainos žmonės lieka mūsų širdyse ir mintyse“, – sakė diplomatas.
Metinės grąžina prisiminimus
Minėjime dalyvavęs 28 metų programuotojas Domantas Žitkevičius sako, kad nors gali atrodyti, kad karas Ukrainoje nėra tiesiogiai lietuvius liečiantis klausimas, bet svarbu prisiminti, jog tai gali pasikeisti.
„Karas privertė permąstyti asmeninį ryšį su Rusija, nors jis ir buvo menkas. (...) Palietė karas ne tik stresu, nemiga, bet ir asmeniškai“, – pridūrė jis.
42 metų lietuvių kalbos redaktorė Ernesta Pauvels pasakojo nuo pat pirmos invazijos dienos norėjusi padėti pabėgėliams iš Ukrainos ir tiems, kurie kovoja už savo šalį.
„Mane, kaip ir daugeliui žmonių, (karas – BNS) sukrėtė ir (...) kaip ir kiekvienam lietuviui suveikė istorinė atmintis, ką patyrė mūsų protėviai, seneliai –tremtys, partizanai. Turbūt taip stipriai dėl to viskas surezonavo“, – kalbėjo ji.
Tuo metu 78-erių pensininkas Jonas Kandrotas sakė dėl karo besijaučiantis taip pat, kaip 1991-ųjų sausio 13-ąją.
„Paskutinė mano vieta buvo prie radijo ir televizijos pastato. Aš šalia ten buvau. Tai man primena tuos laikus“, – teigė jis.
Į renginį atėjo ir dalis Lietuvoje prieglobstį radusių karo pabėgėlių.
22-erių teisės studentė Viktorija, atvykusi iš Chersono, sakė, jog invazijos metinių minėjimas grąžina prisiminimus.
„Prieš metus ta diena prasidėjo nuo pranešimo 5 valandą ryto – kelkitės, karas prasidėjo“, – teigė ji.
Dalis studentės šeimos – brolis, tėtis – taip pat draugai liko Ukrainoje, įskaitant okupuotas Rusijos teritorijas.
„Bet mes turime vilties, kad laimėsime kaip įmanoma greičiau ir visos mūsų teritorijos bus išlaisvintos“, – kalbėjo Viktorija.
„Aš labai vertinu Lietuvos paramą ukrainai – ginklus, humanitarinę pagalbą, bet, žinoma, aš noriu grįžti namo, nes tai mano tėvynė, aš ilgiuosi ukrainiečių kalbos, visų žmonių, nes mes esame tauta“, – pridūrė ji.
