Vilniaus valdžia net su ekspertais skaičiuos, kiek teks kloti "Veikmei" už nepabaigiamas nacionalinio stadiono statybas. "Veikmės" vadovas aiškina, kad jokių skolų nėra.

"Veikmė": pretenzijų neturime!

Praėjusių metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas panaikino sutartį dėl nacionalinio stadiono statybų, pasirašytą savivaldybės bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" (dabar Vilniaus vystymo kompanija – red. past.) ir generalinės statybų rangovės bendrovės "Veikmė". Nuo teismo nutarties praėjo pusmetis, tačiau statybvietės savininkė Vilniaus miesto savivaldybė vis dar sprendžia tą patį rebusą: kiek už darbus liko nesumokėta "Veikmei" ir kieno lėšomis tos skolos turėtų būti grąžinamos.

Mat iki šiol nesutariama, ar privalu mokėti už atliktus, tačiau neaktuotus statybos darbus, už aikštelėje dūlančias dar nepanaudotas statybines medžiagas ir priverstines darbų prastovas.

Preliminariai skaičiuojama, kad skolų susidarę apie 2 mln. litų, tačiau tikslios sumos negali įvardyti nei miesto valdžia, nei stadiono apsaugą vykdančios Vilniaus vystymo kompanijos vadovybė, nei "Veikmės" vadovai. Labiausiai pribloškė pastarosios bendrovės valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius, kuris patikino, kad apskritai apie skolą nėra girdėjęs.

"Man atrodo, kad dabar jie mums nieko neskolingi. Gal ten subrangovai kokie pateikė pretenzijas? Sakė, "Veikmė"? Nė neįsivaizduoju. Jūs Vilniaus vystymo kompanijai paskambinkite, man atrodo, kad subrangovai dėl nepanaudotos armatūros skolas skaičiuoja, o mes jiems pretenzijų neturime", – komentavo K.Maksimavičius.

Skolos dydis ginčytinas

"Veikmės" valdybos pirmininko komentaras visiškai prieštarauja šios bendrovės atsiųstam raštui, gulinčiam savivaldybėje. Anot stadiono klausimą kuruojančio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, "Veikmė" grasina paduosianti savivaldybę į teismą, jeigu ši per 15 dienų neišspręs, kas ir kada jai padengs dėl stadiono statybų susidariusias skolas.

Kiek tų skolų suskaičiavusi pati "Veikmė", nekomentuoja ir jos direktorius Eugenijus Zaremba. Bent taip dienraščiui patvirtino telefonu atsiliepusi jo sekretorė. Akivaizdu tik tai, kad E.Zaremba skolos buvimo neneigia. Tai patvirtina ir aktyvus direktoriaus dalyvavimas savivaldybės rengiamuose posėdžiuose nacionalinio stadiono klausimais.

Vilniaus vystymo kampanijos direktorius Renatas Dūdonis patvirtino, jog skola "Veikmei" egzistuoja, tačiau konkretus jos dydis – daug diskusijų keliantis klausimas. Į jį per porą savaičių turėtų atsakyti Vilniaus vystymo kompanijos samdyti nepriklausomi ekspertai, atlikę statybvietės inventorizaciją. Šios paslaugos greičiausiai bus apmokamos iš bendrovės lėšų, nes savivaldybė pinigų šioms išlaidoms nėra numačiusi.

Kas padengs nuostolius?

Net ir paaiškėjus, kiek skolos priklauso atriekti "Veikmei", savivaldybės problemos dar nesibaigia. Mat suskaičiavusi "kiek", ji dar turės atsakyti į klausimą "kas mokės?". Vilniaus valdžios pozicija aiški: nacionalinis stadionas ne sostinės, o valstybės problema, tad ši lėšų ir turėtų ieškoti.

"Mums "Veikmė" atsiuntė laišką, kuriuo primygtinai prašo visiškai atsiskaityti. Taip išaiškinta teismo nutartyje. Mums dėl lėšų lieka tik kreiptis į Vyriausybę, nes savivaldybė tokių pinigų neturi. Ir nebūtų teisinga savivaldybei mokėti, nes stadionas – nacionalinis objektas. Savivaldybė prisidėjo prie stadiono statybos projektavimo darbais", – tikino Vilniaus vicemeras.

Už stadiono statybvietėje atliktus darbus lėšų šiems metams nėra numačiusi nei savivaldybė, nei Vyriausybė. Beje, pastaroji apie "Veikmės" grasinimus nė nenutuokia. Kodėl savivaldybė iki šiol neinformavo Vyriausybės apie buvusios rangovės grasinimus, kai "Veikmės" 15 dienų terminas visai čia pat.

"Laiškas Vyriausybei dar tik ruošiamas. Nėra taip paprasta: kalbame apie dideles sumas, valstybės lėšas, todėl reikia viską nuodugniai išsiaiškinti. Ilgai skaičiavome, kreipėmės į teismą ir ekspertus, kad šie pateiktų savo išaiškinimus dėl diskutuotinų skolos klausimų", – komentavo R.Adomavičius.

Tolesnis statybų likimas paaiškės rudeniop

Vilniaus miesto savivaldybė ne tik aiškinasi, kiek ir kas skolingas "Veikmei" už nacionalinio stadiono statybas, bet stengiasi rasti atsakymus, ką toliau daryti su stadiono griaučiais, styrančiais ant Šeškinės kalvų.

Gegužės 25 d. baigiasi savivaldybės skelbtas konsultantų paieškų konkursas. Jie per du tris mėnesius turėtų išanalizuoti visas alternatyvas: verta ar ne tęsti stadiono statybas. Jeigu taip – pagal kokį projektą ir kieno lėšomis darbus tęsti, jeigu ne – gal geriau konservuoti ar visai nugriauti esamus statinius. Konsultantų studijai iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skirta 200 tūkst. litų.

Ši nacionaliniam stadionui skiriama galimybių studija nebus pirmoji. Viena jų buvo rengta 2008 m. ir mokesčių mokėtojams atsiėjo 400 tūkst. litų. Ją parengė bendrovė "Deloitte Lietuva". Tačiau antrosios studijos užsimanė Vyriausybė, motyvuodama tuo, jog pirmoje konsultantai visiškai nenagrinėjo, kokią naudą iš stadiono galėtų išpešti Vilnius, taip pat visa Lietuva. Kol nebus šios studijos, Vyriausybė stadiono tolesnėms statyboms ar konservavimui neskirs nė lito.

Į stadiono statybas jau investuota 113 mln. litų valstybės lėšų. Tačiau prieš pusantrų metų ant Šeškinės kalvų iškilę stadiono griaučiai styro neapsaugoti nuo drėgmės ir temperatūros pokyčio. Vilniaus valdžios nuomone, artėjanti žiema gali negrįžtamai paveikti nebaigtas betonuoti ir jau rūdijančias konstrukcijas, jeigu šios nebus laiku konservuotos.