Taip LRT.lt aiškina advokatų kontoros „Law and suit“ advokatas Renaldas Baliūtis. Pasak jo, konfliktų tarp namo gyventojų ir jo administratorių, kurie gali pasiekti netgi teismus, lengviau išvengti tuomet, kai namo administratorius – bendrija, o ne savivaldybės priskirta įmonė.

LRT.lt laišką parašė vilnietis Arūnas, pasipiktinęs namo bendrijos renkamais mokesčiais, kurių panaudojimo bendrijos pirmininkas jam nepaaiškina. Vyras sako nesuprantantis, kur panaudojama daugiau nei 15 eurų mokesčių, nes tai niekaip neatsispindi realybėje – laiptinė seniai neremontuota, joje šalta.

„Kiekvieną mėnesį gaunu komunalinių paslaugų mokėjimo pranešimą. Jame yra administravimo išlaidos, bendro naudojimo elektra, kaupiamosios lėšos, namo eksploatacinės išlaidos, šiukšlių šalinimas, bendrijos išlaidos (remontai ir kt. darbai), laiptinės ir teritorijos priežiūra.

Administravimo išlaidos už rugsėjo mėnesį yra 6,15 euro, kaupiamosios lėšos bei namo eksploatacinės išlaidos – po 3,36 euro, bendrijos išlaidos – 2,24 euro. Kiekvieną mėnesį renkami nemaži pinigai, tačiau laiptinei jau seniai reikia remonto, bet jo nėra. Laiptinėje šalta – ne visuose aukštose yra radiatoriai, o ten, kur yra, – elektriniai ir nelabai šildo“, – laiške rašo Arūnas.

Vyras nori išsiaiškinti, kaip galima sužinoti, kur nukeliauja visi iš gyventojų renkami mokesčiai. Jis svarsto, ar nereikėtų kasmet atsiųsti gyventojams informacijos apie tai, kokie darbai padaryti už renkamus pinigus ir kokie dar laukia, ką reiškia kiekviena mokesčių eilutė.

Atsakymai į klausimus – po Naujųjų arba po 10 dienų nuo prašymo

Daugiabučių bendrijų ir administruojančių įmonių asociacijos „Būsto rūmai“ Apskaitos ir audito skyriaus vedėja Svetlana Osinskaja sako, kad po Naujųjų metų visuomet vyksta namo bendrijų ataskaitinis susirinkimas, kuriame bendrijos pirmininkas turi pateikti ataskaitą. Jo metu pirmininkas turi įvardinti, kokie darbai buvo įvykdyti, o buhalteriai turi pateikti ataskaitą, kiek per metus buvo surinkta lėšų, kiek jų ir kam išleista.

„Per ataskaitinį susirinkimą tvirtinami tam tikri tarifai, pavyzdžiui, administravimo arba veiklos išlaidų, valymo, jei samdoma valytoja, būtinai turi būti [tvirtinamas] namo eksploatacinis tarifas, o jei namas yra devynių ir daugiau aukštų, tuomet yra lifto eksploatacijos tarifas.

Tačiau kai įvyksta avarija, iškviečiama „Grinda“. Bendrija negali tokių išlaidų suplanuoti iš anksto, todėl į to mėnesio mokamuosius pranešimus įtraukiamos papildomos išlaidos“, – kalba pašnekovė.

Be to, kaip pažymi S. Osinskaja bei advokatas R. Baliūtis, kiekvienas gyventojas gali kreiptis į bendrijos pirmininką ar administruojančią įmonę ir per 10 darbo dienų  gauti atsakymus į iškilusius klausimus.

„Visi raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Vadinasi, tiek vienas gyventojas, tiek gyventojų grupė gali nevaržomai kreiptis į priežiūros subjektą namo bendrijos ar namo administratoriaus vykdomos veiklos klausimais ir besąlygiškai reikalauti atsakymo“, – komentuoja R. Baliūtis.

Konfliktui įsiplieskus, gali padėti savivaldybė ar teismas

Jei gyventojai nėra patenkinti namų bendrijų ar namus administruojančių įmonių veikla, jie nėra palikti likimo valiai. Pasak advokato R. Baliūčio, namų bendrijų valdymo institucijų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo institucijos atlieka joms priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti tokias bylas nagrinėti teismui.

S. Osinskajos teigimu, iškilus konfliktinei situacijai, galima kreiptis į savivaldybę ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Jei yra kažkokių įtarimų, ketvirtadalis bendrijos narių gali sušaukti susirinkimą ir pareikalauti iš pirmininko ataskaitos. Kiekvienoje bendrijoje yra revizorius ar revizijos komisija, kurių pareiga – atlikti reviziją, jei yra įtarimų – pareikalauti pirmininko dokumentų, kur buvo panaudotos lėšos, ar yra visi pagrindiniai dokumentai“, – aiškina „Būsto rūmų“ atstovė.

Pasak R. Baliūčio, nepavykus ginčus išspręsti derybų būdu, tiek gyventojų ginčai su namo bendrija, tiek su administratoriumi sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nuostatomis – teisminiu būdu.

Advokato teigimu, konfliktų prevencija ar jų sprendimas visada yra veiksmingesnis, kai susidariusią situaciją nagrinėja pačių namo gyventojų bendrija, o ne administruojanti įmonė.

„Namo bendrija artimiau susipažinusi tiek su daugiabučio gyventojų asmenybėmis, poreikiais ir lūkesčiais, tiek su pastato problemomis, dėl ko gali kilti ginčų. Todėl konfliktų sprendimas ir konfliktinių situacijų išvengimas pačios bendruomenės viduje ir laiko, ir sąnaudų požiūriu yra spartesnis bei rezultatyvesnis, nei probleminių aplinkybių nagrinėjimas iš šalies, t. y. savivaldybės skirto administratoriaus.

Svarbiausia, kad daugiabučio namo priežiūros organizavimas namo bendrijos pagrindu būtų paremtas demokratišku namo gyventojų interesų atstovavimu, tada ir tikimybė išvengti ginčytinų situacijų yra didesnė“, – kalba R. Baliūtis.