Kultūros ministerija suskaičiavo, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse leidus dvikalbius užrašus, biudžetui lentelių pakeitimai galėtų kainuoti per 5,2 mln. litų.

Tautinių mažumų įstatymo projektas siūlo leisti dvikalbius užrašus leistų vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų.

Ministerijos duomenimis, tokių vietovių šiuo metu esama Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Zarasų rajonų bei Elektrėnų ir Visagino miesto savivaldybėse.

Pagal projektą, šiose vietovėse valstybine ir tautinės mažumos kalba galėtų būti rašomi vietovių, gatvių, įstaigų pavadinimai.

Pažymą projektui pateikusios Kultūros ministerijos duomenimis, pakeitimai šiose vietovėse galėtų kainuoti per 5,2 mln. litų, iš jų bangiausiai - Vilniaus rajono savivaldybėje.

Pažymoje nurodoma, kad Vilniaus rajone yra pusšimtis tautinių mažumų gyvenamų vietovių, čia pavadinimų keitimas kainuotų 1 mln. 600 tūkst. litų, o taip pat 2,3 tūkst. gatvių pavadinimų lentelių keitimas kainuotų dar 1 mln. 405 tūkst. litų.

Šalčininkų rajono savivaldybėje pavadinimų keitimai 254 vietovėse kainuotų 812 tūkst. 800 litų, dar 613 gatvių pavadinimų lentelių kaitimas - 367 tūkst. 800 litų. Trakų rajone pakeitimai atitinkamai atsieitų 297 tūkst. 600 ir 265 tūkst. 800 litų, Švenčionių rajone - 147 tūkst. 200 ir 98 tūkst. 400 litų.

Pakeitimai kituose rajonuose atsieitų dešimtimis tūkstančių litų.

Tautinių mažumų įstatymo projektą parengė kultūros viceministro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė. Projektas kol kas neapsvarstytas Vyriausybėje, tik pateiktas derinimui.