Vilniaus mero kėdė ne tokia jau ir minkšta. Toks įspūdis susidarė "Vilniaus dienos" žurnalistei, vieną darbo dieną lyg šešėlis sekiojusiai paskui Vilniaus merą Vilių Navicką.

Žodis jaučiu pargrįžta...

Eksperimento idėja pirmam į galvą dingtelėjo pačiam merui. Tąkart po kolegijos posėdžio pripuoliau prie pakylos, kur sėdėjo meras, prašydama skirti bent penkias minutes komentarui. Prašyti V.Navicko laiko tas pats, kaip eiti skolintis pinigų iš elgetos. Nėra, ir baigta. Ir tuomet iš mero lūpų išsprūdo didžioji frazė: "Jūs neįsivaizduojate, koks meras užsiėmęs. Jūs padarykite eksperimentą, praleiskite su manimi darbo dieną, suprasite, ką tai reiškia", – lyg juokais pasiūlė V.Navickas.

Dienraščiui idėja patiko. Ėmiau kone kasdien atakuoti merą prašydama paskirti konkrečią eksperimento dieną. Nuolankiai laukti teko dvi savaites, tačiau ne veltui. Sutarėme dėl praėjusio ketvirtadienio, birželio 4-osios.

Rytiniai laiškai su kava

Išaušo rytas, ir aš jau mero šešėlis. Apie 7.40 val. prie savivaldybės požeminio garažo sutikau fotografą, besikuičiantį darbinėje kuprinėje. Ne itin laimingos buvo jo akys, kad teko taip anksti keltis. Manau, jis man būtų sugalvojęs porą, jo nuomone, įdomesnių eksperimentų. Pavyzdžiui, praleisti dieną be fotografo, bet tarnyba yra tarnyba.

Po 10 minučių garaže pasirodė ir mero vairuojamas asmeninis automobilis. Maniau, kad tokias pareigas einantis žmogus turi teisę pasistatyti asmeninę transporto priemonę prie pat įėjimo į pastatą durų, bet kur tau – nuvažiavo į tolimiausią garažo galą.

"Labas rytas", – žvaliai šūktelėjo meras ir iš garažo nusivedė mus į savo kabinetą. Į 19 aukšte esančias valdas V.Navickas atėjo pirmas iš visos komandos. Nei patarėjų, nei padėjėjos dar nebuvo. Atsirakinęs duris jis tradiciškai patraukė į kabinetą skaityti gyventojų laiškų. Jų mero elektroninėje pašto dėžutėje kasdien susikaupia 30–40.

"Rašo ir bendrovės, ir eiliniai gyventojai. Štai dabar skundžiasi žmogus, kad jo name nuo rugsėjo neveikia liftas. Gal kaip merui problema ir per smulki, bet jie rašo man. Aš visus laiškus persiunčiu savo padėjėjai, ji juos sudeda į elektroninę erdvę ir nukreipia atsakingiems departamentams, juos kuruojantiems vicemerams. Ta medžiaga kažkas užsiima, ir žiūrėkit, jau po keturių penkių dienų turime atsakymą", – naršydamas laiškus kalbėjo meras.

Posėdis veja posėdį

Apie 8 val. darbe pasirodė ir mero padėjėja Patricija Sruogienė. Pirmas moters uždavinys – padaryti merui kavos. Ta proga šešėlio teisėmis ir aš gavau puodelį garuojančio kvapnaus gėrimo. Man begurkšnojant iš kabineto peržvelgti spaudos išėjo kava nešinas V.Navickas. Pasklaidęs laikraščius jis dar kartą akimis permetė pirmojo posėdžio medžiagą ir ėmėsi darbo. 8.30 val. pirma stotelė – 20 aukšte verslo pusryčiai su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovais.

Pusantros valandos truko diskusijos, verslininkų virkavimai dėl sunkmečio statybų sektoriuje, savivaldybės bėdų: darželių ir socialinių butų stokos, didžiulės miesto taršos, narstymas. Nė karto nepastebėjau mero žiovaujant.

Pusryčiai baigėsi likus 5 minutėms iki kito, kolegijos, posėdžio. Pagalvojau, kad trumpam atokvėpiui gal kiek ir mažoka. Tačiau paaiškėjo, kad jokio atokvėpio nebus. Mat po posėdžio visiems dar reikia su meru bent porą žodžių parsimesti. Vienas nespėjo išdėstyti savo idėjų, kurias žūtbūt turi išgirsti meras, kitam pritrūko V.Navicko dėmesio, trečiam mirk gyvenk bent ranką sostinės vadovui reikia paspausti.

Kol V.Navickas visus išklausė, praėjo ne 5, o visos 10 minučių. Paknopstomis, nešina kolegijos posėdžio medžiaga, atlėkė padėjėja P.Sruogienė. Jos nepastebėjęs meras pats išlėkė medžiagos pasiimti į kabinetą. Žvitri padėjėja pasileido iš paskos. Kone laiptinėje pasikeitė popieriais ir vėl į kelią – kolegijos posėdį. Porą valandų kalba vėl sukosi apie savivaldybės ir jos įmonių problemas, detaliuosius planus, bendrovių ataskaitas. Akimirką pagalvojau, kad išprotėsiu.

Per pietus – pokalbiai apie moteris

Prieš vidurdienį posėdis baigėsi. Pagaliau pietų metas. Mano skrandis tylutėliai grojo maršus. Darbotvarkėje numatyti pietūs "Naručio" restorane su Seimo nariu Vaidotu Bacevičiumi. Paaiškėjo, kad tokie verslo pietūs su politikais arba verslininkais vyksta kiekvieną ketvirtadienį. O kas kitomis dienomis? "Kitomis dienomis per pietus važiuoju sportuoti. Žaidžiu tenisą arba krepšinį", – nustebino meras. O kada jis valgo? Tyla.

Įsėdę į tarnybinį mero automobilį patraukėme senamiesčio link. Per 10 minučių trukusią kelionę meras žongliravo dviem mobiliaisiais telefonais. Abu lyg tyčia netilo nė akimirkai. Tai padėjėja skambino dėl darbotvarkės patikslinimo, tai savivaldybės tarnautojai, draugai, buvę kolegos, žurnalistai. Košmaras. Telefonai nerimo visą likusią darbo dieną. Skambėjo per posėdžius, lifte, kabinete.

Tačiau pietūs suteikė šiek tiek ramybės. Restorane mero jau laukė Seimo narys ir dar du bičiuliai. Pietums – du kibinai su sultiniu, salotos su antiena ir vanduo. Mandagiai atsitraukiau prie kito staliuko, kad vyrai galėtų nevaržomai paplepėti. Ar ką įdomaus nugirdau? Žinoma! Bet pažadėjau negirdėti, tad didelių paslapčių atskleisti negaliu. Pasakysiu tik, kad pokalbio tematika labai jau tipinė: politika, žvejyba, motociklai... moterys. Viena įdomesnių prie stalelio nuskambėjusių frazių buvo: "Bet romantikės labiausiai ir nusmaugia." Ne mero mintis, bet V.Navickas šitam teiginiui karštai pritarė.

Svečiai – maža šventė

Po pietų skubėjome grįžti atgal į savivaldybę. Mat 13.30 val. laukė stirta dokumentų, kuriems pasirašyti skirtas pusvalandis. Vos grįžome, darbuotoja su šūsnimi popierių jau trypčiojo prie mero durų. "Gerai, kad kitą savaitę merui atostogos, tai dokumentų mažiau. O šiaip tai va didžiausią dėžę atsinešu", – tikino darbuotoja.

Popierių tiek daug, ir į visus įsigilinti reikia. Jei imtum visus iki vieno skaityti, sugaištum mažiausiai tris valandas. Tačiau darbuotoja merui pirštu bakstelėja į svarbiausias eilutes, trumpai apibūdina, kas per problema, pavedimas ar raštas iš teismo. Merui lieka tik pasirašyti. Tačiau visko laiku nespėjame. Trečdalis dokumentų lieka rytdienai, nes pirmame savivaldybės aukšte jau laukia svarbūs svečiai – Franko Zappos šeima.

Meras visą dieną apie šitą vizitą kalbėjo, "My name is Bobby Brown", – niūniavo lifte V.Navickas. Paaiškėjo, kad meras didelis šio muzikanto gerbėjas, tad F.Zappos šeimos apsilankymas tapo kone asmenine V.Navicko švente. Ta proga Užsienio skyrius buvo įpareigotas kad ir iš po žemių iškasti F.Zappos kompaktinę plokštelę, ant kurios sūnus Dweezilas galėtų suraityti autografą. Eidamas pasitikti svečių meras švytėjo.

Stebino griežtos kalbos

Po pusvalandį trukusios viešnagės V.Navickas gavo teisę pirmas nusifotografuoti su garsiais svečiais ir, pasinaudojęs didžiuliu šurmuliu vestibiulyje, paspruko nuo šešėlio. Apie 40 minučių jis su interesantu pratūnojo prekybos centro "Europa" kavinėje ir pavėlavo į Socialinių reikalų departamento pasitarimą. Jo laukiantys tarnautojai ir politikai po 15 minučių ėmė nekantriai trepsėti kojomis, kol galiausiai pasiuntė Socialinių reikalų departamento direktorių Regimantą Paulionį mero ieškoti. Tą akimirką man šmėstelėjo mintis: "Išėjo kaip žibučių žiemą."

Tačiau po poros minučių įlėkęs į pasitarimų salę V.Navickas sėdintiems tepasakė: "Kitą kartą pradėkite be manęs, nelaukite." Štai taip – meras niekada neatsiprašo, nes visada vėluoja dėl svarbių priežasčių. Tačiau nepaisant sugaištų 15 minučių, posėdis baigėsi laiku, ir V.Navickas 16 val. jau dalyvavo pasitarime su Teisės departamentu. Spėju, kad teisininkai būtų labiau apsidžiaugę, jei meras būtų neatėjęs. Tokio griežto vadovo savivaldybėje seniai niekas nematė.

Keletas pokalbio nuotrupų: "Negalima taip dirbti, laukiant paskutinės minutės, kol antstoliai ateis! Skolas reikia mokėti laiku, pagal grafiką, o jei trūksta pinigų, tai neišmokėkit sau atlyginimų!" Ir nepasiginčysi, nes atsidursi juodajame sąraše. Pozicija aiški: "Kas nenori dirbti, tegul eina gatvių šluoti."

Pasibaigus paskutiniam posėdžiui baigėsi ir mūsų eksperimentas. Nelydėjome mero į 17.30 val. rengtą oficialią konferenciją "Darni plėtra statybose", juolab nesekėme jo su žmona Jolanta į koncertą "Zappa plays Zappa". Juk reikia ir nuo šešėlio pailsėti.