Pereiti į pagrindinį turinį

Skambina pavojaus varpais dėl žiemą išberiamos druskos: kyla pavojus augalams?

2024-02-08 03:00
DMN inf.

Visai neseniai internetinėje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kelius prižiūrinti bendrovė beria druską Gedimino prospekte. Jis sulaukė begalės įvairiausių reakcijų. Vieni džiaugėsi, kad taip uoliai tvarkoma viena pagrindinių Vilniaus gatvių, kiti piktinosi, kad esą per daug druskos beriama ant pakankamai švaraus šaligatvio. Apie tai, ar ne perteklinis druskos kiekis kartais išbarstomas ant mūsų kelių ir šaligatvių, LNK žurnalistė kalbėjosi su „Ekonovus“ komunikacijos vadove Vilma Balčiauskaite.

LNK stop kadras

– Kaip buvo su tuo Gedimino prospektu? Ten taip dosniai buvo druska barstoma devyniese. Kodėl taip buvo?

– Iš tikrųjų mūsų komandos dirba daugiausiai mobiliomis brigadomis ir gali pasirodyti, kad jų labai daug, kai jie kartu atvažiuoja. Bet paskui jie pasiskirsto teritorijoj ir tas vaizdas visai kitoks. Kadangi Gedimino prospekte tuo metu, kai turėjom nuvalyti šaligatvį, buvo prišalusio sniego, ledo, turėjom pilti druską, kad jis atitirptų. Pabarsčius tos druskos, palaukus šiek tiek, kol pratirps, dar kartą pakartotinai valoma. Tas buvo padaryta kitos dienos ryte. Viskas buvo išvalyta, tuo pačiu atitirpęs sniegas ir barstymo likučiai. Pagal įsipareigojimus, pagal sutartį mes turime barstyti druska, tačiau visada žiūrime, kuris būdas efektyviausias. Ir šiemet žiema nepagailėjo sniego, sąlygos permainingos, tą matėm ir šią savaitę. Tai kiekvieną kartą žiūrim, kuris būdas būtų efektyviausias, kad mieste būtų saugu vaikščioti. Vieną kartą yra druska, jeigu mes turim prišalusio ledo, bet gali būti pabarstyta skaldele ar smėliuku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Vilnius bando saugotis nuo kiekvieną žiemą barstomos druskos. Jau kelinta žiema augmenija yra aptveriama tam tikromis nedidelėmis tvorelėmis. Apie tai, ar jos apsaugo, LNK žurnalistė klausė Žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės.

– Nedrįsčiau teigti, kad tai ideali priemonė, kuri gali visiškai apsaugoti nuo neigiamo druskos poveikio. Druska, kaip iš niekur neatsiranda, taip niekur ir neišnyksta. Kartu su lietum ar krituliais, ji geriasi į žemę, dirvožemį ir ten dalis tos druskos yra pasisavinama augalų šaknimis, o dalis toliau keliauja su vandens tėkme į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kai augalų šaknys pasisavina druską, druska ilgainiui silpnina patį šaknyną, nes neleidžia kitoms maistingoms medžiagoms pasiekti medžio. Kitas dalykas, apskritai skaičiuojama, kad miestų gatvėse tas didžiausias neigiamas poveikis yra maždaug 10 m atstumu nuo gatvės briaunos, tačiau kuo intensyvesnis eismas, tuo poveikio zona gali būti platesnė ir tos druskos gali būti išnešiojamos dar toliau – kartais iki 100 m. Ir yra stebima, kad gali septyniais kartais skirtis natrio ir chlorido kiekis dirvoje tose teritorijose, kurios yra barstomos druska, lyginant su tomis, kurios nėra. Tai tas poveikis ir perteklius tikrai yra akivaizdus. Sakoma, kad vidutiniškai litre tirpstančio sniego yra maždaug 1,5 arbatinio šaukštelio druskos. Atrodo nedaug, bet kai suprantam, kad ta visa medžiaga gali įsigerti į medį ir daryti ilgalaikį poveikį, atrodytų, kad gal reikėtų investuoti į tas kitas priemones, kurių pasaulyje yra įvairių.

„Druska nevalo šaligatvių, smėlio, druskos mišinys naudojamas prevencijai arba kai orų pasikeitimai vyksta, kad prasibarstyt šitas dangas, kurių gal nepavyko visiškai švariai laiku nusivalyt. O skaldelė sniego ar ledo netirpdo. O kitos alternatyvios priemonės… Mes skaičiavome, kiek kainuotų. Tai jeigu mes perkame apytiksliai toną druskos, kuri kainuoja 80 eurų, tai šita priemonė kainuotų nuo 800 eurų. Tai tiesiog ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai nepakeliama suma būtų. Tos jūsų minėtos apsaugos nuo druskos. Mes jau jas įrenginėjam kokią trečią žiemą ir tiek pat laiko darome tyrimus, palyginame tą teritoriją, kur buvo įrengta tvorelė, ir kur nebuvo. Tai tie dirvožemio rodikliai yra ženkliai geresni, kur buvo tvorelė. Pavasarį, kai leidžia orai, mes vykdome šalia gatvių naujai pasodintų želdinių gausų laistymą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų