Ar pastebėjote, kad Laisvės alėjoje kažko trūksta? Prapuolė visų pamėgta Vytauto Umbraso skulptūra „Katinas“. Ji iškeliavo į Visaginą. Panašus likimas laukia ir kitų skulptūrų, septynerius metus puošiančių pagrindinę miesto pėsčiųjų gatvę.
Liko tik 8 skulptūros
V.Umbraso skulptūra „Katinas“ buvo sukurta įgyvendinant projektą „Laisvės alėja – skulptūrų galerija“. 2005 m. miesto skulptoriai per vieną naktį papuošė pagrindinę Kauno pėsčiųjų gatvę savo kūriniais – Laisvės alėjoje išdygo net 11 skulptūrų. Šiandien jų liko tik 8. Pora kūrinių buvo nepritaikyti prie alėjos aplinkos, todėl juos buvo bandoma perkelti į kitą vietą, tačiau išmontuojant skulptūros buvo pažeistos.
Tai, kad iš Laisvės alėjos neseniai dingo kauniečių ir miesto svečių itin pamėgta V.Umbraso skulptūra „Katinas“, jau gerokai didesnis netikėtumas. Jų veikiausiai bus ir daugiau. Iš pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės meno kūriniai veikiausiai tyliai dings vienas po kito ir iškeliaus į svetingesnius miestus.
Džiugins Visaginą
Skulptūros „Katinas“ niekas nepavogė. Jos autorius ją pardavė, todėl nuo šiol „Katinas“ puoš ir džiugins kito miesto gyventojus. „Umbraso skulptūra iškeliavo į Visaginą“, – patvirtino skulptorius Stasys Žirgulis.
Jo nuomone, šis atvejis – pirmoji kregždė, kuri paskatins ir kitus menininkus pasiimti savo skulptūras iš Laisvės alėjos.
„Manau, kad užteks kitiems skulptoriams pasakyti, kad pasiimtų savo kūrinius, jie tai padarys kad ir šiandien“, – įsitikinęs S.Žirgulis.
Menas trukdo komunalininkams
Anot S.Žirgulio, skulptūrų galerija po atviru dangumi turėjo tarnauti miestui, jį puošti.
„Įvairūs architektai reiškė nepasitenkinimą, kad mūsų darbai trukdo Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektui. Komunalininkai skundėsi, kad skulptūros trukdo valyti sniegą“, – pasakojo S.Žirgulis.
Skulptorius įsitikinęs – jeigu miestui nereikia meno, tai jis nesileis, kad iš jo būtų tyčiojamasi.
Paties S.Žirgulio sukurta skulptūra „Valdžios kėdė“, stovinti prie Centrinio pašto pastato, irgi greitai iškeliaus iš Laisvės alėjos.
„Aš jau seniai sakiau, kad ją pasiimsiu. Yra planų ją perkelti į Vilnių“, – teigė S.Žirgulis. Jis sakė, kad skulptūrą iš Kauno perkels veikiausiai pavasarį.
Skulptorius užsiminė, kad jeigu miesto valdžia būtų panorėjusi, savo kūrinį jis būtų padovanojęs miestui.
Valdžia nepirko
Prieš septynerius metus sukurtas skulptūras buvo norima parduoti miesto savivaldybei, bet ši įsigyti kūriniams neturėjo nei lėšų, nei didelio noro.
S.Žirgulis pasakojo, kad už sukurtus kūrinius su menininkais nebuvo atsiskaityta, todėl prieš kelerius metus skulptoriai ir Dailininkų sąjungos atstovai nusprendė, kad skulptoriai gali pasiimti savo darbus kaip atlyginimą už darbą.
„Skulptoriai patys spręs, kaip pasielgti su tomis skulptūromis: ar pas save kieme jas pastatyti, ar kam nors padovanoti“, – sakė S.Žirgulis.
Užmiršo atsiskaityti
Miesto Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys patvirtino, kad Kauno valdžia iš tikrųjų neatsiskaitė su menininkais už jų sukurtus darbus, todėl iki šiol meno kūriniai nėra inventorizuoti.
„Tuometė valdžia buvo pažadėjusi menininkams, kad jiems bus atlyginta už darbus. Kiek man yra žinoma, pinigų buvo skirta tik kūrybos procesui ir patalpoms, kuriose dirbo skulptoriai“, – pasakojo Z.Girčys.
Jis pabrėžė, kad Kauno valdžia buvo labai geranoriška, nes skulptoriams leido savo sukurtus darbus eksponuoti pačioje geriausioje Lietuvos galerijoje – Laisvės alėjoje.
Anot Z.Girčio, skulptūros turėjo būti eksponuojamos tik tam tikrą laiką. Metai bėgo, keitėsi valdžios savivaldybėje, todėl skulptūros taip ir buvo užmirštos visų, jų niekas nejudino.
Po kurio laiko skulptoriai savivaldybei pateikė pasiūlymą nupirkti Laisvės alėjoje pastatytas skulptūras.
„Savivaldybė šio pasiūlymo atsisakė, nes tam biudžete nebuvo numatyta lėšų“, – teigė Z.Girčys.
Menininkai skolingi valdžiai
„Aš labai supykau ant skulptoriaus V.Umbraso, kad pasiėmė skulptūrą “Katinas„. Suprantu, kad tai jo darbas, tačiau labai jau necivilizuotai pasielgė. Atvažiavo ir pasiėmė, net neperspėjo“, – žarstė kaltinimus Z.Girčys.
Jo nuomone, vien už galerijos patalpų nuomą savo kūrinius menininkai turėtų už dyką palikti Laisvės alėjoje.
„Menininkai mums skolingi, kad mes priėmėme jų darbus eksponuoti Laisvės alėjoje“, – samprotavo Z.Girčys. Jis patvirtino, kad oficialiai šios skulptūros iki šiol nėra inventorizuotos, nes jos taip ir liko lyg meno parodos eksponatai.
„Savivaldybė inventorizuoti kūrinius galėtų tik tokiu atveju, jeigu jie priklausytų miestui, arba skulptoriai jas padovanotų, perduotų miestui. Šiuo atveju jos priklauso autoriams“, – teigė vedėjo pavaduotojas.
Apklaus kauniečius
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pripažino, kad skulptūros puošia miestą, tačiau apie tai, kad iš Laisvės alėjos jau ėmė trauktis kūriniai, jis nežinojo.
Direktorius sakė, kad reikėtų atsiklausti kauniečių, ar jie norėtų, kad skulptūros ir toliau puoštų Laisvės alėją.
„Jeigu žmonės pageidautų, galima būtų ieškoti galimybių nupirkti šias skulptūras. Žinoma, reikia įvertinti ir savivaldybės finansinę naštą“, – teigė D.Ratkelis.
Administracijos direktorius patikino, kad paves Kultūros paveldo skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes ir inicijuoti gyventojų apklausą.
Jūratė Tutlytė
Architektūros istorikė
Mažoji architektūra labai puošia miestą, tačiau šiandien kuriamos skulptūros ne visada primena mažąją architektūrą, nes jos gerokai per didelės. Šių dienų skulptūra privalo atlikti interaktyvumo funkciją: ant jų būtų galima lipti, žaisti.
Tokios naujos architektūros tendencijos tikrai galėtų įsiveržti į Kauną. Skulptūros, kokias šiandien mes turime, nėra pačios aukščiausios meninės kokybės. Tikrai galėtų atsirasti kūrybiškesnių sprendimų.
Dažnai girdime ir patys kalbame, kad Kaunas yra negyvas, galbūt skulptūra galėtų jį pagyvinti, suaktyvinti. Galbūt mažoji architektūra miestą padarytų žaismingesnį, atraktyvesnį, interaktyvesnį.
Naujausi komentarai