Pasak protesto organizatorių, ministras savo viešais komentarais paniekino Jono Noreikos ir laisvės kovotojų atminimą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir toliau ragina institucijas atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia. Šiuo metu ministras yra išvykęs iš Lietuvos ir susitikti su protestuotojais galės sugrįžęs į Vilnių.

„Tikrai nesiekiame atstatydinti ministro. (...) Yra labai paprasta mūsų rezoliucija, jeigu nebus atsiprašyta kažkokia forma, kad vis dėlto teisėtai išteisintas generolas Vėtra Aukščiausiojo Teismo sprendimu, legitimus laisvės kovų dalyvis bei vienas iš vadų, tai iš tiesų turėtų būti adekvati, teisinė reakcija ir iš ministerijos. Jeigu ministerija ir jos atstovai ir toliau ignoruos teisėtus faktus, vadovausis kažkokiomis NKVD išvadomis, jeigu ministras nesugeba kažkaip šitą situaciją diplomatiškai sutvarkyti, tai, be abejo, liks reikalavimas kraštutinis, kad ministras, kuris negina laisvės kovų vadų, turėtų galbūt ir atsistatydinti“, - proteste teigė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimis Dieninis.

Viena, kai šmeižikiški teiginiai yra išsakomi privačių asmenų, kita, kai to paties imasi valstybei vadovaujantys asmenys.

Prieš Užsienio reikalų ministeriją susirinkę apie 30 protestuotojų bandė atkreipti ministerijos darbuotojų dėmesį plakatais „Jeigu vyras, išeik“, „Noreika didvyris, Linkevičiau, gėda“ ir kitais.

„Viena, kai šmeižikiški teiginiai yra išsakomi privačių asmenų, kita, kai to paties imasi valstybei vadovaujantys asmenys. Neseni užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teiginiai apie nacių kalintą ir sovietų nužudytą Joną Noreiką-Generolą Vėtrą yra skandalingi ir darantys gėdą visai Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai, kuriai Linas Linkevičius vadovauja”, - teigė protesto akcijos iniciatoriai.

Organizatoriai primena, kad prieš dvi savaites užsienio reikalų ministrui buvo įteikta laisvės kovotojų ir tremtinių organizacijų peticija su tais pačiais reikalavimais - atsiprašyti už rezistencijos dalyvius menkinančius pasisakymus arba atsistatydinti. Peticijoje taip pat prašoma išsaugoti visus esamus J. Noreiką ir kitus iškilius rezistencijos dalyvius įamžinančius viešos atminties ženklus. Peticiją internete pasirašė daugiau nei tūkstantis Lietuvos piliečių. Tuos pačius reikalavimus kėlė ir protesto dalyviai.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir toliau ragina institucijas atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia.

„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J. Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, neginčijame Aukščiausio Teismo sprendimų. Tačiau dalies mūsų piliečių viešai reiškiama pagarba asmenims, kurie tiesiogiai dalyvavo organizuojant represijas prieš žydus, organizavo getų steigimą, žydų turto nusavinimą, ne tik žeidžia kitų mūsų piliečių - žydų bendruomenės bei Holokaustą išgyvenusiųjų jausmus, bet ir užtraukia nepelnytą dėmę tarptautiniu lygiu visam mūsų išsilaisvinimo judėjimui, suteikia pagrindo oponentams kaltinti visus laisvės kovų dalyvius tuo, ko absoliuti dauguma niekuomet nedarė“, - sako L. Linkevičius.

Ministras ir toliau laikosi nuomonės, kad garbingas atminimo ženklas - lenta karininkui Jonui Noreikai ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos - nedera, įvertinus J. Noreikos kaip Šiaulių apskrities viršininko, nacių okupacijos laikotarpiu pasirašytus raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto nusavinimo.

Ukmergės miesto aikštėje iki šiol stovi paminklas kitam pasipriešinimo dalyviui - Juozui Krikštaponiui, kurio tiesioginį dalyvavimą žydų žudynėse įrodė ir Lietuvos istorikai.

Ministro nuomone, šie atminimo ženklai nedaro garbės Lietuvos valstybei, kiršina visuomenę ir turi būti pašalinti.