Jis pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.

„Kadangi teismai netinkamai išsprendė ieškovės (valstybės – BNS) pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė šio ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“, – teigiama LAT pranešime.

LAT teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų išvadą, kad Energetikos ministerijos atstovaujama valstybė neturi teisės reikšti tokio ieškinio, nes tokia teisė jai nenustatyta įstatyme.

„Aiškinimas, kad valstybės interesai dėl jai padarytos žalos atlyginimo gali būti ginami tik Civilinio proceso kodekso nurodytiems subjektams pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, neproporcingai riboja ir suvaržo pačios valstybės, kaip juridinio asmens, teisę reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo“, – pranešė LAT.

Į Aukščiausiąjį Teismą Energetikos ministerija kreipėsi, kai pernai birželį Lietuvos apeliacinis teismas jos ieškinį atmetė.

Ministerijos teigimu, Apeliacinis teismas nepagrįstai sutapatino viešojo intereso gynimą ir viešojo intereso egzistavimą – anot jos, valstybė, pareikšdama ieškinį „Veolia“ dėl žalos atlyginimo, siekia apginti savo kaip subjekto teises, o ne realizuoti kitiems subjektams, pavyzdžiui, prokurorui, įstatymuose numatytas teises ginti viešąjį interesą.

Apeliacinis teismas pernai paskelbė, kad ieškinį viešajam interesui ginti gali teikti tik prokuroras ir įstatymu įgaliotos institucijos, tuo metu įgaliojimai Energetikos ministerijai buvo suteikti Vyriausybės nutarimu. 

Pasak teisėjų kolegijos, ministerijos ieškinys atitiko viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet jį turėtų teikti prokuroras, o ne ministerija.

Tačiau Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, pernai gruodį BNS pranešė atsisakiusi taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokurorų nuomone, Vilniaus šilumos vartotojų interesai ginami Stokholmo arbitraže nagrinėjamoje byloje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad vartotojai yra nukentėję nuo „tų visų neskaidrumų, kurie buvo padaryti prieš daugybę metų“, o ministerija bando sugrąžinti nuostolius vartotojams.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui. 

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo. 

Vašingtono arbitražo sprendimo tikimasi šiais metais.