Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė stebisi Kazokiškių sąvartyno administratoriaus ir Vilniaus nuotekų valyklos vadovų cinizmu.

Nenuginčijami faktai

Dujokaukėmis ir medicininėmis kaukėmis apsišarvavę Lazdynų gyventojai prieš savaitę prie Aplinkos ministerijos piketavo ne šiaip sau. Žmonių skundai apie iš proto varančią smarvę, sklindančią nuo Vilniaus nuotekų valyklos, nebuvo nei perdėti, nei laužti iš piršto, kaip norėjo pavaizduoti aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis.

Faktai kalba patys už save. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas legalizavo lazdyniečių seniai rėktą, tačiau valdžios ignoruotą tiesą.

Liepą ir rugpjūtį Vilniaus nuotekų valyklos poveikio zonoje atlikti oro taršos tyrimai parodė, kad amoniako koncentracija ore, vėjui pučiant nuo dumblo saugojimo aikštelės gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų link, šalia esančiuose butuose, lopšelyje-darželyje "Žemuogėlė", Pilaitės vidurinėje mokykloje nustatytą normą viršijo net iki septynių kartų.

Didins teršėjų atsakomybę

Nuo kaimynystėje veikiančių taršos židinių kenčia ir Kazokiškių gyventojai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, nuo gegužės atlikęs šalia Kazokiškių sąvartyno (į kurį keliauja Vilniaus šiukšlės) esančios gyvenamosios aplinkos oro cheminių medžiagų, skleidžiančių kvapą, laboratorinius tyrimus, nustatė, kad amoniako koncentracija gyvenamosiose patalpose normą viršija iki trijų kartų.

Sveikatos apsaugos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl gyvenamosiose patalpose ir vaikų ugdymo įstaigose skleidžiamos taršos ir žada imtis visų įmanomų priemonių, kad tokia tarša būtų sustabdyta.

"Akivaizdu, kad geranoriški perspėjimai ir kritika nepadarė reikiamo poveikio sąvartyno administratoriams, todėl atlikdami sistemingus oro taršos tyrimus ne tik taikysime administracines poveikio priemones, bet jas dar labiau griežtinsime. Įpareigojau atsakingus ministerijos pareigūnus artimiausiu metu parengti ir Vyriausybei bei Seimui pateikti įstatymų pataisas, griežtinančias atsakomybę už oro taršą", – ryžtą demonstravo Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Sostinė ar fekalijų duobė?

Apie nuotekų valyklos ir sąvartyno skleidžiamą taršą informuota Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, išdavusios leidimus jų veiklai. Aplinkosaugininkams pavesta įvertinti, ar įmonės tinkamai laikosi nustatytų veiklos sąlygų. Tyrimų rezultatai bus pateikti ir savivaldybėms, kurios privalės imtis oro taršos mažinimo priemonių.

Tačiau minėtos institucijos jau seniai žino smarvės kankinamų žmonių problemas, tik nedaug padarė, kad palengvintų jų dalią.

Atsakingų asmenų neveiklumu pasipiktinę Lazdynų gyventojai prieš savaitę rinkosi prie Aplinkos ministerijos ir plūdo valdininkų abejingumą.

"Kam babkės, o kam fekalijų kakės", "Valdininkui merkaptanai ir amoniakas – tik kvapai, o vilniečiams – nuodai!", "Nusikalstamam fekalijų kompostavimui Vilniuje – ne!", "Vilnius – ne fekalijų duobė!" – tokiais transparantais nešini piketavo lazdyniečiai.

"Esame čia, kad parodytume visuomenei valdžios abejingumą ir aplaidumą, tvarkant "Vilniaus vandenų" dumblą. Vilnius dūsta nuo įvairiausių chemikalų, merkaptanų ir pan. Tačiau visi kratosi atsakomybės, pradedant miesto savivaldybe, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijomis, baigiant Vyriausybe", – piktinosi Vilniaus jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Šarūnas Valentinavičius.

Vaikų neveda į lauką

Piketuotojai atkreipė dėmesį į vaikus. Esą vis daugėja alergiškų naujagimių, vaikai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Visuomenės sveikatos centro tyrime dalyvavusio darželio "Žemuogėlė" direktorė Svetlana Jermakova dienraščiui guodėsi, kad būna dienų, kai dumblo smarvės neįmanoma pakelti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

"Darbuotojai negali kvėpuoti – smarvė juos priveda iki vėmimo. Kenčia ir vaikai: kai smarvė nepakeliama, nevedame jų į lauką net tada, kai oras puikus, nevėdiname patalpų. Tokiu būdu pažeidžiame nustatytas higienos normas – bet ką daryti? Baisu, tiesiog baisu", – nusivylimo neslėpė S.Jermakova.

Ją ypač nustebino tų dienų tyrimų rezultatai, kai smarvės aplinkoje beveik nebuvo justi. "Ar mes pripratome, ar mutavome... Fiziškai kvapo nejautėme, tačiau įranga parodė, kad taršos normos viršytos. Mes nuolat gyvename, atsiprašant, kaip tualete", – palygino darželio direktorė.

Nepakenčiamas kvapas į Pilaitę užklysta palyginti retai.

"Būna, kad jaučiame, tačiau, kaip tie kvapai veikia vaikų smegenis ir mūsų visų sveikatą, nežinia. Negirdėjau, kad kas nors būtų labai blogai pasijutęs. Retai pasitaiko, kad smirdėtų taip, jog negalėtume tverti", – kalbėjo Pilaitės vidurinės mokyklos direktorius Zotikas Popovas.

– Amoniako koncentracijos norma Kazokiškėse viršijamos tris, Lazdynuose – septynis kartus. Ar tai didelis nuokrypis nuo normos? Kokį poveikį jis turi žmogui?

– Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl per didelės amoniako koncentracijos gali būti dirginami kvėpavimo takai. Dėl to didėja tikimybė dažniau sirgti kvėpavimo takų ligomis. Ūmios ligos gali tapti lėtinėmis. Be to, žmonės gali jausti tam tikrą akių dirglumą.

Tačiau tai tikrai nėra tokia koncentracija, kuri galėtų lemti apsigimimus ar vėžinius susirgimus. Amoniakas netampa tokių ligų priežastimi. Lygiai taip pat nėra įrodyta, kad amoniakas alergizuotų organizmą.

– Vadinasi, smarvė labiau veikia žmogaus psichiką nei organizmą?

– Atliekant tyrimą pastebėta, kad patalpose susidaro didesnė amoniako koncentracija nei aplinkoje. Nemalonus kvapas pasižymi psichologiniu poveikiu. Žmones persekioja jausmas, kad jų namai nešvarūs, nemalonūs. Mano atmintin įsirėžė Kazokiškių seniūnės žodžiai. Ji sakė, kad žmonės ten pasidarė labai nelaimingi: nesišypso, nieko nenori. Anksčiau Kazokiškių bendruomenė buvo aktyvi, organizuodavo daugybę švenčių, o dabar gyventojai praradę viltį ir gyvenimo džiaugsmą. Jie nemato kitokios ateities. Sako, esame pasmerkti dar 25 metus kaupti aplink save teršalus.

– Žmonėms padaryta žala neatitaisoma. Kas už tai gresia tiems, kurie atsakingi, kad koncentracijos normos nebūtų pažeistos?

– Baudos svyruoja nuo 20 iki 500 litų. Vidurkis – 260 litų. Nagrinėjant bylą reikia įvertinti lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už higienos normų nepaisymą pirmą kartą skiriama iki 500 litų bauda, už pakartotinį pažeidimą baudžiame iki 1 tūkst. litų. Bauda skiriama įstatymą pažeidusios įmonės direktoriui. Tai asmeninės baudos pareigūnams, kurie turi rūpintis, kad tokių dalykų nebūtų.

– Ką sako asmenys, atsakingi už taršą? Gailisi?

– Atlikdami tyrimus nuolat bendravome su įmonių vadovais. Jie neigia, kad būtent dėl jų veiklos yra nustatytos šitos koncentracijos. Amoniakas – teršalas, kuris būdingas bet kuriems organiniams procesams. Netgi žmogus, nesiprausiantis, prakaituojantis ir nevėdinantis patalpų, gali išskirti amoniako.

Todėl savo tyrimams parengėme didžiulę programą. Norėjome surinkti kuo daugiau neginčijamų įrodymų. Manome, kad jų pakanka. Pirmiausia stebėjome, kokia koncentracija susidaro, kai vėjas pučia nuo sąvartyno ar nuotekų dumblo. Po to, kokia ji, kai vėjas pakeičia kryptį. Rezultatai akivaizdūs: kai vėjas nepūsdavo nuo taršos šaltinio, patalpose koncentracijos normos nebuvo viršijamos. Viršijimas nustatyti, kai vėjas pūtė nuo taršos objektų.

Be to, Pilaitės vidurinė mokykla vasarą buvo visai be mokinių. Darželyje parinkome tuščią klasę, net be baldų, kad nebūtų papildomų taršos šaltinių, ir niekas negalėtų užginčyti mūsų tyrimų rezultatų. Visuomenės sveikatos specialistai sutartinai sako, kad įrodymų tikrai pakanka.

Išeitis – nauja gamykla

Lazdynų ir aplinkinių rajonų gyventojai bus išgelbėti tik tada, kai Vilniuje išdygs nauja dumblo apdorojimo gamykla. Dumblo apdorojimo įrenginių statybos prasidėjo 2009 m. spalį, vyko net žiemą, tačiau vasarį buvo sustabdytos dėl neišspręstų finansavimo klausimų. Juos išsprendus, liepos 7 d. darbai vėl buvo atnaujinti. Gamyklos statybas planuojama baigti 2012 m. pabaigoje.

Naują dumblo apdorojimo gamyklą stato konkursą laimėjęs Vokietijos ir Norvegijos bendrovių "WTE Wassertechnik" ir "Cambi" konsorciumas. Jis įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų, kurių didžioji dalis, beveik 95 mln. litų, bus skirti iš ES fondo, per 31 mln. litų sumokės bendrovė "Vilniaus vandenys", apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

"Problemos sprendimas užtruko dėl to, kad dumblo gamyklos statymo darbai buvo pradėti pavėluotai. Yra sudaryti planai, grafikai, tačiau tiek, kiek įmanoma paspartinti, mes paspartinsime", – žadėjo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.