Vilniečius kankinanti smarvė, pasirodo, gali būti pelningo verslo šaltinis. Šalia sostinės jau kyla dumblo perdirbimo gamykla, tačiau jos statybos išlaidos valdžią varo į neviltį.

Jau kyla gamykla

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas grūmojo sostinės savivaldybei, niekaip nesugebančiai išvaduoti Lazdynų ir aplinkinių rajonų nuo dumblo saugyklų skleidžiamo dvoko. A.Čaplikas rašte merui Viliui Navickui nurodė nedelsiant spręsti bendrovės "Vilniaus vandenys" dumblo saugyklų problemą. Esą jeigu sostinės valdžia nesusitvarkys, Sveikatos apsaugos ministerija imsis priemonių ir jau nuo kitų metų sausio 1 d. stabdys dumblo saugyklų veiklą.

Vilniaus savivaldybės specialistai ir "Vilniaus vandenų" vadovybė šiuos grūmojimus pavadino politiniais žaidimais. "Jeigu ministras uždarytų "Vilniaus vandenis", nuo sausio mes negertumėm, nevalgytumėm ir į tualetą nevaikščiotumėm", – A.Čapliko grūmojimus komentavo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.

Akivaizdu, kad nuo sausio dumblo dvoko problemos niekas neišspręs. Realiausias terminas – 2012 m., kai bus pastatyta dumblo apdorojimo gamykla, kurioje bus perdirbamas dumblas į smulkias, deginti tinkamas granules. Konkursą statyti tokią gamyklą dar 2008 m. laimėjo Vokietijos ir Norvegijos bendrovių konsorciumas, jis įsipareigojo įrenginius pastatyti už 200 mln. litų. Jau parengtas gamyklos techninis projektas, atlikta ekspertizė, gauti statybos leidimai, pradėtos ir statybos.

Sumažins dumblo kiekį

Gamyklos būtinybe neabejoja nei savivaldybė, nei "Vilniaus vandenys". Šios bendrovės direktorius Darius Norkus pabrėžė, kad kasmet Vilniuje susikaupia 120 tūkst. t dumblo. Dalis jo šiuo metu išvežama į laukus kaip trąša, kita dalis kompostuojama, tačiau ši paslauga "Vilniaus vandenims" kainuoja 125 litus už 1 t.

Be to, po aplinkinius rajonus sklinda smarvė. Jai naikinti cheminiu būdu kasmet skiriama po 800 tūkst. litų, tačiau dumblo dvoko visiškai panaikinti naudojant šią technologiją neįmanoma. Taigi aplinkinių rajonų gyventojai priversti gyventi šalia milžiniškos išvietės.

Dar daugiau, pasak D.Norkaus, nuo kitų metų ES direktyvos draus išvežti dumblą į laukus, tad net ir perdirbto nebus kur dėti. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos V.Braškienės teigimu, perdirbto dumblo, kuris naudojamas žemės ūkyje, poreikis mažėja.

"Mūsų tikslas – mažinti dumblo kiekį. Dabar jo per metus surenkama 120 tūkst. t, tačiau gauta masė dar padidinama, nes maišoma su medienos atliekomis. Ateityje dumblo dar daugės. Kur padėti tiek komposto? Be to, dar reikės kompostuoti ir virtuvės atliekas, kurios yra biodegraduojančios ir skleidžia dar didesnį dvoką. Jas pagal ES direktyvas į sąvartynus vežti greitai bus draudžiama, reikės ir jas apdoroti. Pastatę dumblo apdorojimo gamyklą sutaupytume, nes vien dumblo kiekis sumažėtų 60 proc., iki 48 tūkst. t per metus", – sakė V.Braškienė.

Dumblo dujos virs elektra

Dumblo apdorojimo gamykloje būtų galima perdirbti ir biodegraduojančias atliekas. Vykstant procesui išsiskirtų dujos, kurios gamintų elektros energiją. Be to, perdirbtą dumblą ir biodegraduojančias atliekas būtų galima parduoti kaip kurą atliekų deginimo gamyklai.

V.Braškienės teigimu, be atliekų deginimo gamyklos Vilnius neišsivers. "Mes miesto strategiją jau ruošiame. Joje numatyta statyti deginimo gamyklą. Mes vis vien pradėsime deginti atliekas. Pagal valstybinę strategiją numatyta, kad iki 2015 m. Lietuvoje bus pastatytos keturios atliekų deginimo gamyklos. Kitaip mes su tokiu kiekiu atliekų nesusidorosime", – tikino V.Braškienė.

D.Norkaus nuomone, dumblo perdirbimo gamyklos atsiradimas vilniečiams neturėtų kainuoti nė cento. Esą dėl to neturėtų brangti nei vanduo, nei nuotekų valymas.

Sutarties įkaitai

Vilniaus miesto savivaldybė abejoja dumblo perdirbimo gamyklos ekonomiškumu. Esą 200 mln. litų – per didelė suma. Tiesa, pusę šios sumos dengtų ES, likusią dalį pasidalytų savivaldybė ir "Vilniaus vandenys".

Palyginti pasikviesti kitų šalių ekspertai. Pavyzdžiui, Italijos bendrovės "Daneco Impianti" skaičiavimais, dumblo perdirbimo gamyklą būtų galima pastatyti už 107 mln. litų. Pusę sumos skirtų ES, o pusę būtų pasiryžę finansuoti patys italai su sąlyga, kad Vilniaus miesto valdžia pajėgs skolą su palūkanomis grąžinti per dešimt metų.

"Vilniaus vandenų" direktorius D.Norkus tikina, kad ieškodama alternatyvų savivaldybė bergždžiai gaišta laiką. Nors krizė, konsorciumas gamyklos statybos kainos mažinti nė neketina, pirminė sutartis su konkursą laimėjusiu konsorciumu jau pasirašyta ir ji gali būti nutraukta tik abiejų šalių sutarimu arba tarptautiniame arbitražo teisme Stokholme. Vienašališkai nutraukusi sutartį Vilniaus miesto valdžia būtų priversta sumokėti apie 90 mln. litų baudų.

Nori vežti dumblą iš Vilniaus

Tačiau ką daryti iki 2012 m., kol bus pastatyta dumblo perdirbimo gamykla? V.Braškienė atskleidė, kad galimos kelios alternatyvos: dumblą kompostuoti už Vilniaus miesto, mieste esančią nuotekų surinkimo teritoriją uždengti angaru, apdorojamą dumblą uždengti specialia, kvapų nepraleidžiančią plėvele arba dumblą perdirbti specialiose movose.

Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, pigiausias variantas būtų sandariais konteineriais gabenti dumblą 20–30 km už Vilniaus ir ten jį kompostuoti. Tačiau tam reikia rasti sklypą, greta kurio nebūtų gyvenamųjų rajonų, parengti projekto poveikio aplinkai ataskaitą ir ją suderinti su gyventojais, paruošti dumblui apdoroti tinkamą aikštelę. Realiai dumblas iš Vilniaus galėtų būti išvežamas po metų ir apdorojamas ten iki 2012 m., kol bus pastatyta dumblo perdirbimo gamykla.

"Jeigu nepavyktų išvežti, mes galime uždengti esamą dumblo surinkimo aikštelę. Ne stebuklą tai kainuos. Kiek mes sukišame į kvapų neutralizavimo sistemą? Apie 800 tūkst. litų kasmet. Už dvejų metų kainą, 1,6 mln. litų, būtų galima pastatyti dengtą angarą, įrengti oro valymo sistemą, kad į aplinką nepatektų jokių nemalonių kvapų", – sakė R.Adomavičius.