Lietuviškos valiutos sukūrimo ir atkūrimo istorija atskleidžia ir skirtingų epochų politikų sąžinę. Praėjusią savaitę Lietuvos bankas pažymėjo dvigubą mūsų valiutos jubiliejų.

Dvigubas jubiliejus

Sukako 90 metų, kai buvo sukurtas litas. Jis išleistas į apyvartą 1922 m. spalio 2 d. Tuo pačiu metu pradėjo veikti ir Lietuvos bankas.

Taip pat minimas ir 20 metų jubiliejus, kai buvo sukurta nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pinigų sistema – 1992 m. spalio 1 d. laikinasis talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu, o rubliai išimti iš apyvartos.

Lito sukūrimo ir atkūrimo aplinkybės daug kuo panašios, tačiau skyrėsi sprendimų būdai. Naujesnių laikų litą lydėjo skandalai, politinės intrigos ir rietenos.

Galėjo būti ir muštinis

„Nedaug trūko, kad mūsų pinigai būtų vadinami ne litais, o muštiniais, smulkesni pinigai – skatikais“, – teigė numizmatikos žinovas, daugelio istorinių knygų autorius Stanislovas Sajauskas.

1919 m. Seimo ir Vyriausybės nariai šį pavadinimą svarstė dėl to, kad taip pinigus vadino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Šis žodis kildinamas iš kalimo, mušimo veiksmo gaminant monetas.

Politikai dar siūlė lietuvišką pinigą vadinti auksinu, arfa, grašiu, doleriu, kaltu, kirptuku, lietu, vyčiu. Galiausiai pasirinktas Seimo ekonominės komisijos pasiūlytas variantas – lotyniško Lietuvos vardo trumpinys – litas. „Latviai taip pat pasinaudojo šia idėja ir pavadino savo pinigus latais“, – sakė S.Sajauskas.

Litas buvo pagrįstas aukso standartu – 0,150462 g gryno aukso. Vienas JAV doleris kainavo 10 litų.

Daug panašumų

S.Sajauskas įžvelgia istorinių panašumų tarp dviejų lito epochų. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos valstybėje kursavo ostmarkės. Jų vertė krito vos ne valandomis. „Tuometis valstybės veikėjas Vladas Jurgutis buvo išmintingas specialistas ir pasiūlė neskubėti įvesti savos valiutos, kol jos nėra kuo padengti – šalis dar neturėjo užsienio valiutos ir aukso atsargų“, – pasakojo S.Sajauskas.

Latviai įsivedė Latvijos rublius, estai – markes. Bet jų niekuo nepadengti pinigai netruko nuvertėti ir kaimynams teko vėl galvoti apie pinigų reformą.

„Lietuva, įtvirtinusi valstybingumą, už patirtą žalą dėl okupacijos gavo iš Rusijos auksu padengtų rublių, o iš Vokietijos – auksu dengtų markių kreditą. Tik tada nuspręsta įsivesti savo valiutą“, – sakė mokslininkas.

1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva irgi išgyveno didelę infliaciją. Ėmė trūkti rublių ir reikėjo skubiai leisti laikinuosius pinigus – talonus, liaudies vadintus žvėriukais, vagnoriukais. „Iš pradžių jie stabilizavo situaciją finansų rinkoje, bet vėliau irgi ėmė sparčiai nuvertėti“, – pasakojo S.Sajauskas.

Kai kurie tuo metu verslus kūrę ar daug uždirbę žmonės prisimena, kad uždarbiams parnešti namo neužtekdavo piniginės, reikėdavę net maišų.

Neišvengėme skandalų

„1922 m. V.Jurgutis, tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku, sąžiningai rūpinosi lito įvedimu. Valiuta sėkmingai stiprėjo, įgavo tarptautinį pripažinimą“, – kalbėjo S.Sajauskas.

1993 m. viskas klostėsi ne taip sklandžiai. Iš pradžių kairieji ir dešinieji politikai nesutarė dėl datos – vieni siūlė neskubėti, kiti nematė priežasčių delsti.

„Tikra afera galima pavadinti pirmųjų litų spausdinimą. Vienas Lietuvos banko pareigūnas nuvyko į JAV, pateikė užsakymą, o po to rinką užplūdo litai be apsaugos ženklų, atspausdinti paprastu ofsetiniu būdu“, – baisėjosi S.Sajauskas.

Jis pastebėjo, kad talonus keičiant į litus žmonės buvo nuskriausti. „100 talonų buvo įvertinti vienu litu, kurio perkamoji galia buvo mažesnė nei 100 talonų“, – prisimena specialistas.

Jis pastebi, kad dar didesnės galimybės aferoms atsivėrė, kai valstybės turtas buvo įvertintas ne rinkos kainomis, o naujuoju rublio ir lito santykiu. „Taip, pavyzdžiui, milijono rublių vertės gamykla būdavo įkainota 10 tūkst. litų“, – stebėjosi S.Sajauskas.

Cirkuliuoja milijardai

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius pasakojo, kad nuo 1993 m. grynųjų pinigų kiekis rinkoje pagal vertę buvo apie milijardą, o dabar – jau 11 milijardų. Iš viso rinkoje cirkuliuoja apie 90 mln. banknotų.

„Prieš kelerius metus dominuojantis banknotas buvo 100 litų nominalo, o dabar – 200 litų, ir jų cirkuliuoja apie trečdalį visų banknotų“, – sakė A.Misevičius. Jo nuomone, tai lemia ne tik didėjančios kainos, bet ir paaugusios pajamos.

Greičiausiai susidėvi 10, 20 litų banknotai. „Jų gyvavimo laikotarpis – maždaug vieni metai. Visi banknotai vidutiniškai nusidėvi per dvejus trejus metus“, – sakė valdybos narys. Todėl kas dveji metai skelbiami nauji konkursai pinigams spausdinti. „Dažniausiai laimi Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos spaustuvės“, – teigė A.Misevičius.

Anksčiau spausdintų 1, 2, 5 litų kupiūrų atsisakyta būtent dėl labai greito nusidėvėjimo. Todėl šio nominalo litai dabar cirkuliuoja tik kaip monetos. Jos ir centai kalami Lietuvoje, Vilniuje.

Tarpukariu monetos gamintos Kaune, Miško gatvėje. Tik tarpukariu buvo kaldinamos dar ir 10 litų monetos. Visos litų monetos buvo sidabrinės. Pasak S.Sajausko, jų nemažai išliko, nes, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, litas buvo dirbtinai nuvertintas ir sidabrinėmis monetomis atsiskaityti jau neapsimokėjo.