Ką reikėtų išpjauti, o ką gydyti? Taip tarsi kokie chirurgai palinkę ties Azartinių lošimų įstatymu svarsto Seimo nariai, pasišovę tobulinti, jų teigimu, pasenusį dokumentą. Savo mintimis jie pasidalijo ir su "Kauno diena".

Paskui permainas

Anot Seimo nario Eriko Tamašausko, dalyvaujančio naujojo Azartinių lošimų įstatymo projekto rengimo darbo grupės veikloje, tobulinti įstatymą verčia besikeičiantis pasaulis, naujos technologijos, atvėrusios galimybes lošti internete, ir ant žemės įsteigtų lošimo vietų tobulėjimas.

"Galimybė lošti internete senajame įstatyme visiškai nebuvo numatyta ir reglamentuota. Per pastaruosius metus atsirado ir užmaskuotų lošimo būdų. Tarp tokių – videoloterijų terminalai: atseit čia pardavinėjami bilietai loterijoms, tačiau iš esmės tai yra tas pats, kas ir lošimo kategorijos automatai. Tačiau loterijų terminalai visiškai nereglamentuoti. Tokie terminalai stovi kai kuriose Vilniaus vietose, niekas nežino, kiek ir kur jų yra, tad jie yra palikti be kontroliuojančių institucijų priežiūros", – sakė E. Tamašauskas.

Pasak darbo grupės vadovo Seimo nario Juozo Olekos, darbo grupės nariai domėjosi, kaip sparčiai besivystančio lošimų verslo pokyčiai reglamentuojami Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje. Kaip reguliuoti ant žemės esančių lošimo vietų veiklą parodė pastarosios šalies patirtis, o nuotolinių lošimų reguliavimo pavyzdys pasiskolintas iš estų.

"Šioje šalyje iš internetinių lošimų organizatorių reikalaujama, kad jie būtų susieti su tuo operatoriumi, kuris savo nekilnojamąjį turtą yra investavęs Estijoje. Dar viena svarbi aplinkybė: serveris arba subserveris turi būti Estijoje, kad jį būtų galima patikrinti. Naujojo įstatymo projektas tokias pačias nuostatas siūlo įtvirtinti ir Lietuvoje – tokiu būdu į biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų. Dabar pinigai už internetinius lošimus išplaukia už Lietuvos ribų", – pabrėžė J.Olekas.

Žirgų sporto totalizatorius

Tikinama, kad nauju biudžeto pajamų šaltiniu ir verslo plėtros impulsu turėtų tapti naujajame įstatyme numatytas žirgų sporto totalizatoriaus įteisinimas.

"Šią pasaulyje paplitusią lošimo rūšį į įstatymą nusprendėme įtraukti dar ir todėl, kad atsirastų galimybė plėtoti Lietuvoje žirgininkystę. Numatėme, jog 8 proc. nuo pajamų būtų skirta žirgininkystei plėtoti. Tai padėtų atnaujinti ir hipodromų infrastruktūrą, atsirastų naujų darbo vietų. Dabar žirgų sporto totalizatorius internete egzistuoja nelegaliai. Siekiame, kad tai būtų oficialu ir legalu", – pabrėžė E.Tamašauskas.

Naująjį įstatymą kuriančių parlamentarų užmojus kai kurie jų kolegos vertina gana skeptiškai. Tarp tokių – Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Algimantas Salamakinas.

"Šiuo metu turime du naujus Lošimų įstatymo projektus: vienas rengtas Žilvino Šilgalio, kitas – Dainiaus Budrio vadovaujamos grupės. Vienas projektas jau yra pateiktas Seime, kitas dar laukia pateikimo. Tai gana paradoksali ir paini situacija, kai tenka nagrinėti du įstatymo projektus, susijusius su ta pačia veiklos sritimi. Iš tiesų neturiu supratimo, kodėl dabar reikėtų nagrinėti naujus Lošimų įstatymų projektus – juk lošimai Lietuvoje vyksta. Tiesa sakant, nežinau, kaip jie ten vyksta – asmeninės patirties neturiu", – sakė A.Salamakinas.

Siekia objektyvumo

Pasak J.Oleko, senas įstatymas jau yra atitrūkęs nuo realybės, turintis gausybę spragų, pro kurias į šešėlinę zoną teka pinigai, nors jie turėtų papildyti valstybės biudžetą.

"Šiuo metu galiojantis Lošimų įstatymas priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų. Kurdami naujo įstatymo projektą atsižvelgėme į dabartinę situaciją lošimų verslo sektoriuje, įsigilinome į padėtį kitose Europos valstybėse. Jei įstatymas Seime bus palankiai įvertintas, atsiras tinkama bazė lošimų verslui reguliuoti ir plėtoti pagal Europos Sąjungos šalyse ištobulintus standartus. Po įstatymo priėmimo, verslui įsibėgėjus, turėtų gerokai pagausėti įplaukų į biudžetą", – tikina J.Olekas.

Abejonių dėl naujų įstatymo projektų turintis Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Saulius Bucevičius nuogąstauja, kad Lošimų įstatymą kuria kelios darbo grupės ir mano, kad šios kadencijos Seimas gali nebespėti įsigilinti į įstatymo niuansus.

Ar gali būti, kad įstatymo projektą rengiančioms atskiroms grupėms įtaką daro savo interesų siekiančios tam tikros lobistinės grupės?

E.Tamašausko teigimu, tokios prielaidos neturi pagrindo.

"Manau, kad gandus apie tariamas įtakas gali skleisti nelegalių internetinių lošimų organizatoriai. Gandų skleidėjai turėtų įvardyti, kokiai lobistinei grupei tas įstatymas galėtų būti taikomas. Noriu patikinti, kad tokie gandai ir įtarimai yra nepagrįsti. Įstatymo rengimo grupė bendradarbiavo absoliučiai su visų legaliai dirbančių ir licencijas bei leidimus turinčių operatorių atstovais, jie dalyvaudavo ir darbo grupės posėdžiuose. Nuodugniai svarstant įstatymo projektą, buvo atsižvelgiama į visų pastabas", – paaiškino E.Tamašauskas.

Tarp autsaiderių

Pasak E.Tamašausko, senasis įstatymas turėjo dar vieną labai didelę spragą: jame nebuvo numatytos priemonės, galinčios apsaugoti žmones nuo per didelio įsitraukimo į lošimus.

"Lietuvoje iš įvairių tribūnų nevengiama pakalbėti apie lošimų daromą menamą arba realią žalą, tačiau dažniausiai tokie teiginiai pasižymi spekuliatyvumu, nes neparemti išsamiais lošimų paplitimo tyrimais. Naujajame įstatyme ši spraga bus pašalinta. Numatyta ne rečiau kaip kas penkerius metus rengti visapusiškus tyrimus ir tik išanalizavus tyrimų duomenis atsiras pagrindo daryti išvadas apie galimą žaidimų žalą visuomenei. Tuomet bus pagrįstai sprendžiama, ar įstatymą reikia griežtinti, ar reikia numatyti naujas priemones, ar galima palikti viską taip, kaip yra. Taip elgiasi gerai išplėtotą lošimų verslą turintys britai, ir tai pasiteisina. Nors Didžiojoje Britanijoje, žiūrint Europos mastais, yra daugiausia žaidžiančių, bet čia yra mažiausiai priklausomybę žaidimams turinčių žmonių – tik 0,6 proc. nuo suaugusiųjų gyventojų, vyresnių nei 18 metų", – apie gerąją patirtį pasakojo parlamentaras.

Kaip "Kauno dienai" sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras, profesorius Vytautas Snieška, remiantis statistiniais duomenimis, lošimo verslas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra tarp autsaiderių, ir tai aiškus signalas, kad reikia keisti įstatymus.

"Akivaizdu, kad be kokybiško Lošimų įstatymo rinka gali nuslysti į šešėlinės ekonomikos zoną. Toks procesas iš dalies ir vyksta. Matome, kad labai sparčiai auga susidomėjimas internetinėmis lošimo formomis, jos aktyviai smelkiasi į internetinę erdvę – išlenda įvairiais atsirandančiais langais, kuriuos sunku uždaryti. Tokius žaidimus siūlančios bendrovės dažnai yra įregistruotos vadinamosiose ofšorinėse zonose. Tai sudaro kliūtis Lietuvoje registruotam verslui ir neprisideda prie šalies ekonomikos plėtojimo", – pastebėjo mokslininkas.

V.Snieška pabrėžė, kad Europos asociacijos EUROMAT duomenimis, vienam milijonui gyventojų Lietuvoje lošimo ir pramogų automatų, pastatytų ne kazino, tenka 704 vienetai, o Europoje – 2689 vienetai. Tokie duomenys atskleidžia lošimo verslo perspektyvas mūsų šalyje.

Ketina įteisinti pokerį

Naujajame įstatyme numatyta įteisinti komercinį pokerį.

"Šį žaidimą Lietuvoje buvo bandoma įteisinti maždaug prieš šešerius metus, tačiau komercinio pokerio turnyrai pas mus nerado vietos, ir tas traukinys nukeliavo į Estiją, kuri svetingai jį priėmė. Estijoje sėkmingai organizuojami komercinio pokerio turnyrai – suvažiuoja daug lošėjų, ir valstybė sulaukia papildomų finansinių įplaukų. Beje, Lietuvoje yra įteisintas keistai skambantis sportinis pokeris. Supratome, kad visoje Europoje į tokią sporto rūšį žiūrima su šypsena. Akivaizdu, kad daug naudingiau ir išmintingiau pokerį yra reglamentuoti kaip lošimo, o ne kaip sporto rūšį", – dalijosi pastebėjimais E.Tamašauskas.

Pasak V.Snieškos, kokia kryptimi Lietuvoje pasuks lošimo verslas, priklausys nuo Lošimų įstatymo kokybės.

"Protinga kryptis – tai legalaus lošimų verslo skatinimas. Tai sudarys sąlygas valstybės pajamoms didinti, pridėtinei vertei kurti, pritrauks turistų lėšų, plėtos lošimų industrijos technikos gamybą, sudarys galimybes eksportuoti ją į kitas šalis. Jei naujojo įstatymo numatomos galimybės bus atmestos, mėgstančių lošti žmonių lėšos prasmegs šešėlinėje rinkoje, o Lietuvoje eilinį kartą bus stebimasi, kodėl ekonomika neklesti taip, kaip "protingesnėse" šalyse", – prognozavo profesorius.

Impulsas smulkiajam verslui

Pasak KTU profesorės habilituotos daktarės Žanetos Simonavičienės, priėmus naują įstatymą lošimo srityje atsirastų daugiau skaidrumo.

"Reikia, kad būtų sukurtos sąlygos normaliai konkurencijai, nesudarant palankesnių sąlygų kokioms nors ypač aktyvioms lobistinėms grupėms. Tenka dažnai būti užsienio šalyse – užsienyje kiekvienoje kavinukėje gali rasti vieną ar du lošimo automatus. Esu įsitikinusi, kad panašiai turėtų būti ir Lietuvoje. Manau, kavinių lankytojams tokie automatai yra tikrai reikalingi, leidžiantys paįvairinti laisvalaikį. Čia yra ir verslo niša. Kavinės labai sunkiai gyvena, tai būtų šioks toks jų veiklos palaikymas, šioks toks papildomas uždarbis, atsirastų didesnis automatų poreikis. Tokius automatus būtų galima pradėti montuoti ir Lietuvoje – tai yra naujos verslo galimybės", – svarstė Ž.Simonavičienė.

J.Olekas pabrėžė, kad įstatyme numatytos veiksmingos prevencijos priemonės, saugojančios nuo neigiamo azartinių lošimų poveikio.

"Aišku, kad lošimai pavieniams asmenims sukelia ir rimtų problemų. Nevaldomą potraukį šiai laisvalaikio pramogai jaučiantys žmonės griauna savo gyvenimus, šeimas, tačiau kiek tokių asmenų yra Lietuvoje tiksliai nenustatyta. Įstatyme numatyta, kad galimos grėsmės periodiškai bus tiriamos pagal Europoje ištobulintas metodikas. Atskirai apibrėžiami ir saugikliai, kurie užtikrins, kad valstybė iš lošimų gaus ne tik mokestinės naudos, tačiau visuomenė bus apsaugota nuo pernelyg didelio neigiamo poveikio", – pabrėžė J.Oleka.