Marvelės krovininės prieplaukos statyba prasidės dar šiemet. Statybai jau skirta 9,7 mln. litų. Tai savo įsakymu patvirtino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kuris praėjusį penktadienį lankėsi valstybės įmonėje Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD).

Suteikė antrą kvėpavimą

VVKD apsilankęs susisiekimo ministras pritarė valstybinės įmonės vadovų pastebėjimams, kad vidaus vandenų laivybos plėtrą stabdo nepakankamai išplėtota infrastruktūra.

Ministras patvirtino, kad paskutinę praėjusių metų dieną pasirašė įsakymą Marvelės krovininės prieplaukos statybos darbams skirti 9,7 mln. litų. Statyba prasidės dar šiemet.

„Tai lūžio taškas visoje transporto sistemoje“, – apie pajudėjusį Marvelės krovininės prieplaukos projektą sakė VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

R.Sinkevičiaus nuomone, pigus, ekonomiškas ir patikimas vidaus vandenų transportas ypač turėtų būti patrauklus verslui.

G.Labanauskas patvirtino, kad verslininkai aktyviai domisi galimybe plukdyti įvairius krovinius. Jis patvirtino, kad verslininkai yra išreiškę rimtus ketinimus kasmet maršrutu Kaunas–Klaipėda pervežti apie 500 tūkst. tonų krovinių.

Atsilaikė per krizę

Pasak G.Labanausko, iki šiol įmonei pavyko iš dalies modernizuoti seną laivyną, atnaujinti kitą turtą. Vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtrai skiriama nepakankamai lėšų, ji kuriama labai lėtai, dėl to ribojama laivybos plėtra. Lieka aktualus ir laivyno atnaujinimo klausimas.

„Rekonstruotas Pervalkos švyturys, Kauno keleivinė prieplauka, Uostadvario vidaus vandenų uoste pastatytos naujos stacionari ir mobili krantinės su aikštele. Šuo metu baigiamas įgyvendinti bunų rekonstrukcijos 20 km ruože žemiau Jurbarko projektas, pagerintos laivybos sąlygos. Bunos – hidrotechninis statinys. Jį supylus upėje, pati vandens srovė pradeda valyti upės vagą – išneša įvairius nešmenis į pakrantę. Taip reikia rečiau valyti upės dugną“, – nuveiktus darbus vardijo G.Labanauskas.

Pasak jo, sunkiausias laikotarpis įmonei buvo 2009-ieji. Tada dėl krizės buvo perpus sumažintas finansavimas.

Tai turėjo įtakos tam, kad pablogėjo vidaus vandenų kelių būklė. Laivybos sezono (navigacijos) trukmė sumažėjo nuo 230 iki 199 parų per metus. Ir dabar ne visą navigacijos laikotarpį išlaikomas reikiami kelio Kaunas–Klaipėda matmenys bei pačių eksploatuojamų kelių ilgis sutrumpėjo nuo 441 km iki 384 km.

Pigiau nei vilkikais

G.Labanausko teigimu, jau parengtas krovininės prieplaukos Marvelėje statybos techninis projektas, yra konkurso laimėtojas. Ministrui pasirašius įsakymą dėl finansavimo, beliko sutvarkyti dokumentaciją ir artimiausiais mėnesiais Marvelėje prasidės statybos darbai.

Marvelėje bus sukurta infrastruktūra, leidžianti teikti baržų švartavimosi, krovinių krovimo, sandėliavimo ir sandėlių nuomos paslaugas.

„Vidaus vandens transportas turi gausybę privalumų prieš antžeminį transportą pervežant keleivius ir krovinius. Tai ir patikimumas, saugumas, mažas poveikis aplinkai. Laivų tarša net 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto, o avaringumo beveik nėra. Tai akcentuoja ir Europos Sąjungos institucijos“, – pastebėjo VVKD gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.

„Viena 1 000 tonų barža atstoja 40 vilkikų, todėl vidaus vandenų transportas maždaug du kartus pigesnis už automobilių ir apie pusantro karto už geležinkelio transportą“, – pridūrė M.Šimkūnas.

Ministerija žvelgia į ateitį

Pastačius Marvelėje krovininę prieplauką, numatytas ir antrasis plėtros etapas, kuriame žadama pritraukti privataus verslo investicijas. Atlikta studija patvirtina, kad plėtra būtų ekonomiškai naudinga tiek valstybei, tiek verslui.

Pasak susisiekimo ministro G.Sinkevičiaus, infrastruktūros plėtros projektai turi būti įgyvendinami nuosekliai, todėl prie antrojo Marvelės prieplaukos etapo bus pereinama pasiteisinus pirmajam.

„Planuojama, kad antrajame etape būtų ilginama krantinė – prie jos krovinius galėtų pasikrauti ne vienas, o keli laivai. Sandėliavimo vieta galėtų prasiplėsti nuo 1 iki 3 ha, o taip pat verslininkai jau galėtų investuoti į lėšas į krovos kranus bei kitus dalykus“, – ateities viziją piešė G.Labanauskas.

Studijoje numatyta, kad privatus investuotojas į prieplaukos infrastruktūrą ir laivų krovos įrenginių kompleksą bei kitus objektus turėtų investuoti apie 38 mln. litų. Už tai jam būtų suteikta teisė prieplauką valdyti ir eksploatuoti 25 metus.