Kai prieš 20 metų Andriejus Stančikas svarstė, ar šeimai pirkti mikroautobusą „Latvija“, jo teta pusiau juokais patarė pirkti autobusą „Ikarus“. Ji apsiriko, autobuso nereikia, nors Žemės ūkio rūmų pirmininkas sulaukė 11 vaikų ir turi vieną anūką. Kol kas.

Jau tapo seneliu

Tėvo dienos proga penkiasdešimtmetis A.Stančikas vėl sulauks daug sveikinimų. Dėl darbų iš Pungės rajono Žlibinų kaimo į Kauną laikinai persikėlęs gyventi Andriejus šypsosi ir neskubėdamas vardija savo vaikų vardus ir amžių.

Skaistė – 28 metai, Marijus – 26, Martynas – 25, Tomas – 23, Laimonas – 23, Ieva – 21, Simonas – 18, Gabrielė – 16, Monika – 14, Šarūnas – 13, Sigitas Andrius – 10 metų.

Pajuokavus, ar bus ir dvylikta atžala, A.Stančikas šyptelėjo: „Ai, gal jau ne... Nors mano amžinatilsį tėvas sakydavo: “Nespjauk į šulinį, nes iš jo gali tekti gerti."

Pernai per Tėvo dieną A.Stančikas lankėsi Ukrainoje. Jį šventės proga telefonu pasveikinęs sūnus Martynas, susilaukęs naujagimio, juokais perspėjo: „Jau pasenai, tėvai, tapai seneliu. Atmink, kad anūkas jau bus vyresnis už dar vieną naujagimį.“

Plungės rajone ūkį, kurį dabar puikiai tvarko jo vaikai, turintis A.Stančikas šypsosi, kad dėl darbo jėgos problemų neturi: jis laiku investavo į gyvenimą – sulaukė 11 vaikų. Visos futbolo komandos, kaip kartais draugiškai pajuokauja draugai.

„Kai pažvelgiu į vyriausius vaikus, susimąstau apie savo amžių, – prisipažįsta daugiavaikės šeimos tėvas. – Bet pažiūrėjęs į Moniką, Šarūną ar pagranduką Sigitą Andrių, nusiraminu.“

Žmona atostogavo 17 metų

Su iš Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio kilusia mėnesiu už jį vyresne žmona Sigute A.Stančikas susituokė studijų laikais, kai abiem buvo po 21 metus.

„Dabar prasidės vaikai, nebaigsite mokslų“, – gąsdino aplinkiniai.

Ir išties: gimė Skaistė, netrukus – Marijus. Besilaukdama sūnaus Martyno, žmona, kaip ir vyras, sugebėjo baigti mokslus.

„Taip išėjo“, – juokiasi A.Stančikas, klausiamas apie vaikų skaičių. Ko gero, tai – šeimos tradicija: jo senelis susilaukė 24 vaikų su dviem žmonomis.

Šiemet rugsėjo 12 d. Andriejus ir Sigita minės savo vestuvių 30-ąją sukaktį. Per 30 santuokos metų jie niekada nesvarstė, kiek nori vaikų – vieno, penkių ar dešimt. „Bet netyčiukų nebuvo“, – sako A.Stančikas.

Jauniausias trijų brolių šeimos Andriejus ir vyriausia trijų seserų šeimoje Sigita netrukus persikėlė į Alytaus namelį, kurį sovietinė valdžia skirdavo jaunoms šeimoms. Tris mėnesius Sigita buvo žemės ūkio srities vadovo – savo vyro pavaduotoja.

„O po to išėjo atostogų, kurios baigėsi po 17 metų“, – juokiasi A.Stančikas.

Penktokė vairavo kombainą

„Kai giminės guodžiasi, kad jų vaikas nevalgo, sakau, atsiųskite mums, – pasakoja Andriejus. – Tik svarbiausia, kad spėtų. Nenorės – nevalgys, nevalgys – maisto neliks.“

S.Stančikienės sesuo juokdavosi pastebėjusi, kad puode, kuriame Stančikų šeimai telpa tik padažas, ji pagamina maisto visai šeimai.

„Buvo ir sunkių akimirkų, nepritekliaus, – neslėpė Andriejus. – Bet Dievas davė dantis, duos ir duonos. Drabužius pirkdavome išaugimui. Nė vieno vaiko neišskirdavome, o iš jų niekada negirdėjome bambėjimo, kai kaskart sulaukdavome šeimos pagausėjimo.“

Vyras keldavosi 5.30 val., padirbdavo ūkyje, grįždavo tiesiai į dušą, po to vaikus išlydėdavo į mokyklą ir vėl – į darbus.

Stančikų dukra Skaistė, dar būdama penktoje klasėje, jau mokėjo vairuoti automobilį ir visas žemės ūkio mašinas: ir kombainą, ir patį didžiausią traktorių.

Dabar Skaistė, įgijusi drabužių dizaino ir technoligijų specialybę, dirba Didžiojoje Britanijoje.

„Tačiau kiaušinienė jai prikepdavo, – tėviškai šypsosi A.Stančikas. – Ji nebuvo itin gera šeimininkė.“

Buvo ir sunkumų

Nejaugi žmona niekada nesakė: „Pakaks“? Galų gale – o apsisaugojimo priemonės?

Andriejus kvatojasi: „Ne, ne. Mes vadovavomės posakiu: kiek lemta, tiek ir turėsime vaikų. Kiekvieno vaikelio atėjimas į pasaulį buvo didelis džiaugsmas. Kaip sako žemaičiai: “Tiap beišejo."

O kaimynų pajuokavimai? Dabar nusijuokė Andriejus: Žlibonių kaime jie – lyderiai, tačiau gausių šeimų yra ir daugiau: viena šeima augina dešimt, kita – devynis, trečia – aštuonis vaikus.

Vyras neslėpė, kad žmonai buvo sunkiau nei jam. Jauniausieji vaikai išvydo pasaulį atlikus Cezario pjūvį. Su dukra Gabriele trejus metus lankėsi ligoninėse, sanatorijose ir patyrė daug išgyvenimų.

„Dabar jau gerai“, – tėvas apie dukters cerebrinį paralyžių ir milžiniškas pastangas daug nekalba.

Sunku buvo ir tada, kai ant sūnaus Tomo iš trijų metrų aukščio nukrito 500 kg svorio šieno ritinys ir sulaužė dubens kaulus, stuburą.

„Deja, gyvenime nutinka daug įvairių dalykų. Turi būti tam pasirengęs“, – slepia emocijas daugiavaikis tėvas.

Už rankos nelaikysi

Klausiamas apie pagrindinę pamoką, kurią išmoko gausios šeimos galva, A.Stančikas neslepia, kad svarbu vaikų pernelyg nelepinti.

Prasikaltę jie jau žinojo, kad už bausmę kaip armijoje teks plauti grindis. Net jei jos – dar drėgnos ir švarios.

„Mūsų šeimoje niekada nebuvo išskirtinio ar mylimiausio vaiko, – tikina ūkininkas. – Žinau daug pavyzdžių, kai ne vienas labiausiai mylimasis ir lepinamas vaikas, tapęs nepriklausomas, gyvenime palūžo ar išklydo iš kelio.“

Savarankiškumas, atsakomybė ir pasirengimas gyvenimui. Tai, pasak Andriejaus, kiekvienas tėvas privalo įdiegti savo vaikams.

„Kiekvieną kartą už rankos vaiko nepalaikysi, – šiuos žodžius A.Stančikas nuolat kartojo žmonai. – Ryt tėvų gali ir nebūti.“

A.Stančikui patinka istoriją apie varną, kuris viduryje ežero nešdamas savo vaikus klausdavo, ar jie taip pat jį senatvėje neš per ežerą? Išgirdęs teigiamą atsakymą, juos išmesdavo. Ir tik tą varniuką, kuris tarė, kad negalės nešti tėvo per ežerą, nes turės nešti savo vaikus, varnas pernešė į kitą krantą.

„Ir taip – iš kartos į kartą, – sako daugiavaikis tėvas. – Taip surėdytas gyvenimas.“

Nuotraukose vietos mažėja

Jau mirusios mamos sesers patarimo pirkti autobusą „Ikarus“ Andriejus neklausė, nors į senutėlį „Volvo 240“ autobusiuką sutilpdavo tik apie 10 žmonių. „Pilna buvo ir bagažinė“, – apie rastą išeitį sako A.Stančikas.

Prakalbus apie gimtadienius, jis neslepia, kad kartais, norint prisiminti tikslias datas, reikia įtemptai pagalvoti. Už gimtadienių datas visada buvo atsakinga dukra Skaistė ir žmona.

Per vaikų gimtadienius stalą visada puošia tortai. Juos kepa kulinarijos meną puikiai išmananti S.Stančikienė.

Tiesa, sausio 2-ąją, per sūnaus Laimono gimtadienį, žmona gulėjo ligoninėje, tad tortą gamino A.Stančikas.

„Pagal rastą receptą. Kažko per daug ar mažai pridėjau, todėl želė išėjo skysta, – juokiasi A.Stančikas. – Didelį skystą, griūvantį tortą net nesupjaustę suvalgėme šaukštais.“

Dukra dirba Didžiojoje Britanijoje, vienas sūnus mokosi Klaipėdoje, kitas – Vilniuje, du jau susituokę sūnūs atskirai gyvena tame pačiame Žlibinų kaime... Ar dažnai jie susirenka visi kartu?

„Per svarbiausias šventes stengiamės visą laiką būti kartu. Paskutinį kartą susirinkome atvykus dukrai iš Anglijos, – apie Skaistės atostogas kalba A.Stančikas. – Bet darosi keista, kai žvelgiu į visos šeimos nuotraukas. Anksčiau, kai vaikai dar buvo maži, atrodė viskas normalu, o jiems augant nuotraukose tarsi neliko vietos.“