Vyriausybei ėmus svarstyti galimybę perleisti apskritims priklausančias mokyklas savivaldybėms, švietimo įstaigų vadovai perspėja, kad tai pasmerktų juos žlugti.
Jaudinasi ir moksleiviai
Apskričių reorganizavimo užmojai sujaukė meno mokyklų ir kitų apskritims pavaldžių įstaigų likimus. Kol kas nėra nuspręsta, kam pavaldžios bus ir iš kur finansavimą gaus meno mokyklos, kurių steigėjų funkcijas šiuo metu vykdo apskritys. Vyriausybės protokolas, kuriame rekomenduojama įstaigas atiduoti miestų savivaldybėms, Kauno apskrities dailės gimnazijos ir Juozo Naujalio muzikos gimnazijos vadovų nenudžiugino.
"Neramu dėl mokyklos likimo. Ten mūsų dukra mokosi jau daug metų, būtų liūdna, jeigu suprastėtų mokslo kokybė arba jeigu mokyklą uždarytų", – po susirinkimo, į kurį J.Naujalio muzikos gimnazijos auklėtinių tėvus sukvietė direktorius, sakė vienos iš mokyklos auklėtinių tėvas.
Dėl savosios atžalos, besimokančios Dailės gimnazijoje, nerimauja ir kaunietis skulptorius Arūnas Sniečkus.
"Skaudžiausia yra ne mums, suaugusiesiems, bet vaikams, kuriems ta mokykla yra labai svarbi. Jie ten įleidę šaknis. Kai sūnus išgirdo mamą, kalbančią telefonu apie problemas gimnazijoje, mačiau, kad labai nuliūdo", – pasakojo A.Sniečkus.
Mokyklos likimas neaiškus
Sukvietęs tėvus direktorius Aveniras Ūsas konstatavo: mokykla pakibo ant nežinomybės slenksčio. Esą septintą dešimtmetį skaičiuojanti mokykla turėjo įvairių viršininkų. Sovietmečiu ji buvo pavaldi Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijai, vėliau – Švietimo ir kultūros ministerijai, paskui steigėjo funkcijas vykdė Švietimo ministerija. 2006 m. Vyriausybė nusprendė dalį valdomų įstaigų perduoti kitiems steigėjams. Tuomet kitiems steigėjams perduotos konservatorijos (buvusios aukštesniosios muzikos mokyklos – red. past.). 2007 m. Kauno miesto savivaldybei planuota perduoti Dailės gimnaziją ir J.Naujalio muzikos gimnaziją. A.Ūsas auklėtinių tėvams priminė, kad tuomet naujojo globėjo išvengti pavyko tik dėl aktyvių žygių į įvairias institucijas, kurių ėmėsi mokyklų vadovai.
"Dabar situacija kartojasi. Jeigu norime būti toje pačioje erdvėje su kitomis mokymo institucijomis, su tomis pačiomis finansavimo galimybėmis, turime kovoti. Ar savivaldybė suras mums tokį finansavimą, kokį turime dabar?" – susirinkime kalbėjo A.Ūsas.
Šiuo metu jo vadovaujamos įstaigos biudžetą sudaro 6,6 mln. litų. Mokykloje mokosi 382 moksleiviai. Su jais daugiausia individualiai dirba 134 pedagogai.
Sieks ministerijos globos
Pasitarusios su auklėtinių tėvais, trys meno mokyklos – Dailės gimnazija, J.Naujalio muzikos gimnazija ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija – nusprendė priešintis galimai savivaldybių globai. Prestižinėmis laikomų meno mokyklų bendruomenės išsiuntė prašymus įvertinti situaciją Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui ir Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui.
Kreipimesi teigiama, kad, perdavus mokyklų steigėjo funkcijas miesto savivaldybėms, ateityje iškils mokyklų išlikimo klausimas. Pirmiausia dėl to, kad, perduodama steigėjo funkcijas apskritims, Švietimo ir mokslo ministerija neparengė kai kurių svarbių dokumentų: programų finansavimo apskaičiavimo metodikos, reglamento ir gimnazijų pobūdį atitinkančių ugdymo planų, akreditacijos dokumentų.
Šių trijų mokyklų vadovai siekia, kad įstaigos būtų priskirtos Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriai šiuo metu priklauso Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla.
Nerimauti pagrindo yra
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys A.Ūso ir kitų meno mokyklų vadovų nerimą laiko pagrįstu. Esą savivaldybės paprastai neturi intereso išlaikyti tokias įstaigas, kurios reikalingos ne tik jų teritorijos gyventojams.
Minėtos meno mokyklos tenkina ne tik savo, bet ir kitų savivaldybių gyventojų poreikius. Anot V.Stundžio, jeigu vis dėlto jos atitektų savivaldybėms, turėtų būti pritaikytas koks nors kompensavimo mechanizmas, pagal kurį savivaldybei būtų kompensuojamos išlaidos, kurias ji patiria teikdama paslaugas ne savo teritorijos gyventojams.
Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas Linas Vingelis sako, jeigu bus nuspręsta atsisakyti apskričių ir pereiti prie kitų teritorinių vienetų, tuomet institucijos, kurių steigėjas buvo apskritis, turės būti perduotos kitiems teritoriniams padaliniams arba likviduotos.
Atiduoti minėtas mokyklas savivaldybių globai, tęsia jis, pasiūlė Saulėlydžio komisija, tačiau Vyriausybės pasitarimo protokolas nėra ką nors lemiantis dokumentas, jis – tik orientyras tolesnei pertvarkai.
"Kai bus rengiamas Vyriausybės nutarimas, jis gali būti visai kitoks negu šis protokolas", – kalbėjo L.Vingelis.
Pinigai niekur nedings
Minėtą Vyriausybės protokolą svarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nutarė, kad nesivadovaujant jokiais kriterijais savivaldybei atiduoti visas iki šiol apskrities žinioje buvusias įstaigas būtų nelogiška. Pasitarime, kuriame dalyvavo kancleris Deividas Matulionis ir ministerijų sekretoriai, nuspręsta suklasifikuoti visas įstaigas pagal tam tikrus kriterijus. Ministerijų specialistai suklasifikuos įstaigas pagal jų paskirtį: į regionines ir į lokalias. Regioninės įstaigos tuomet atitektų ministerijoms, o lokalios – savivaldybėms.
Būtų geriau, anot L.Vingelio, jeigu ministerijoms pavaldžių įstaigų būtų kuo mažiau. Esą ministerija turi užsiimti politikos dalykais, o ne vykdyti mokyklų steigėjų funkcijas.
"Jeigu mokyklos yra unikalios, vienetinės, tai kodėl gi neatidavus jų ministerijoms? Įstatyminė bazė leidžia elgtis ir taip, ir kitaip", – pridūrė L.Vingelis. Anot jo, Kauno meno mokyklų likimas iš dalies priklausys nuo Švietimo ir mokslo ministerijos pozicijos.
Ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas sako, kad meno mokyklos neturėtų nerimauti dėl finansavimo. Esą joms skirtas krepšelis keliaus į tą instituciją, kuriai jos bus pavaldžios.
Naujausi komentarai