Kauno meno mokyklose – nerimas. Pedagogus pasiekė žinios, kad ketinama ištuštinti miesto centre esančių trijų mokyklų pastatus ir pasiūlyti išsikraustyti kitur. Kur – niekas nežino. Mokyklų vadovai apie pertvarkos planus žino tik iš nuogirdų.

Ministerija patvirtino

Švietimo ir mokslo ministerijoje „Kauno dienai“ patvirtino, kad ketinama sujungti mieste žinomas meno mokyklas – Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, Kauno dailės gimnaziją ir Juozo Naujalio muzikos gimnaziją.

„Planuojama sukurti vieną stiprią menų mokyklą Kaune, kaip Vilniuje yra M.K.Čiurlionio menų mokykla“, – informavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Paprašyta paaiškinti, kodėl Kaunui prireikė tokios mokyklos ir kokie politikai ar valdininkai yra reorganizacijos iniciatoriai, N.Barauskienė apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais, kad taip siekiama efektyviai panaudoti švietimui skirtas lėšas, sustiprinti materialinę bazę, aprūpinti naujomis mokymo priemonėmis, kad, anot ministerijos atstovės, Kauno meno mokyklų mokiniai mokytųsi tam pritaikytoje aplinkoje.

Įtarimai dėl pastatų

„Pas mus kartais apsilanko nepažįstami žmonės ir klausia – kada jūs iš čia išsikraustysite?“ – „Kauno dienai“ sakė gražioje Žaliakalnio vietoje esančiame mūriniame tarpukario name įsikūrusios Dailės gimnazijos vadovė Neringa Šiupinskienė. Ši gimnazija jau turi liūdnos patirties: prieš keliolika metų ji neteko sporto aikštelės ir sodo, kurių vietoje neskaidriomis aplinkybėmis išdygo prabangūs privatūs namai.

N.Šiupinskienė iš esmės linkusi pritarti planuojamai reorganizacijai, tačiau negali atsikratyti nuogąstavimų.

„Pati vizija yra priimtina. Būtų puiku, jei jungiant mokyklas pavyktų sustiprinti mokymo bazę. Tačiau aš pati, pedagogų kolektyvas ir mokinių tėvai nerimauja, kad sujungimas nevyktų skubotai, nekokybiškai, kad nesugriūtų tai, ką daug metų kūrė kūrybingi žmonės“, – nerimavo Dailės gimnazijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad mokykloje mokosi 338 mokiniai, maždaug apie 85 proc. ją baigusiųjų įstoja studijuoti meno specialybių į aukštąsias mokyklas.

Jaustųsi įskaudinti

Mokyklų jungimo planai nepagrįsti atrodo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktoriui Kęstučiui Bliujui.

„Jokios oficialios informacijos aš nežinau. Tik kalbas. Jei mes būtume prijungti prie planuojamo naujojo darinio, konservatorijos atžvilgiu tai būtų didelė neteisybė ir skriauda", – samprotavo jis.

Anot K.Bliujaus, galimo sujungimo kolektyvas nevertina vienareikšmiškai neigiamai. "Sukūrėme kokybiškam mokymui būtiną ir gerai sutvarkytą bazę – turime puikią koncertų salę, įrašų studiją, orkestro studiją, sporto salę. Yra puikios plėtros perspektyvos. Mes patys galime priimti mokinius iš mokyklų, kuriose mokymo sąlygos galbūt nėra geros“, – tikino K.Bliujus.

Svarstydamas galimo sujungimo pagrįstumą ir galimybes, konservatorijos vadovas domėjosi mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis.

„Pagal mokinių skaičių mes atitinkame tokios mokyklos statusą, prie kurios nereikia nieko jungti“, – tikino K.Bliujus.

Jis priminė, kad Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, neseniai pažymėjusi įkūrimo 90-metį, yra viena iš seniausių, giliausias tradicijas turinčių mokymo įstaigų Lietuvoje ir jos įtraukimas į reorganizacijos planus turėtų būti atsakingai apsvarstytas. Direktorius pabrėžė, kad neapibrėžtos kalbos apie reorganizaciją netrikdo įprastos konservatorijos veiklos: į ją ir toliau galės stoti mokytis jaunimas iš visos šalies.

Bijo skubos

Kęstučio gatvėje esančios Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorės pareigas laikinai einanti Rusnė Marija Voverienė svarstė, kad mažoms mokykloms dabar išsilaikyti nelengva, todėl sujungimo planai gali būti perspektyvūs. Svarbu, pasak direktorės, kad tai nebūtų atliekama skubotai.

365 mokinius turinčios J.Naujalio gimnazijos pedagogai tiki, kad jiems pavyks išsaugoti pastatą.

„Mes dėl savo pastato esame ramūs. Kiek žinome, mes liksime čia. Esame regioninė mokykla, todėl negalime būti toliau nei 5 kilometrai nuo autobusų stoties. Negalime būti perkelti kur nors į Partizanų gatvę“, – kalbėjo R.M.Voverienė.

Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas sakė, kad kol kas neaišku, kur turėtų būti sutelktos į vieną menų mokyklą planuojamos sujungti įstaigos.

„Tai turėtų būti erdvus, šiuolaikiškai atnaujintas ir gerą mokymo bazę turintis pastatas“, – svarstė A.Bagdonas.

Išlaikyti – brangu

Reorganizacijos idėjai pritariantis A.Bagdonas teigė iš Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų girdėjęs nuogąstavimų, jog išlaikyti tris meno mokyklas labai brangiai kainuoja. Jis užsiminė, kad iš Vilniaus sulaukė neoficialaus užklausimo, ar Kaune atsirastų laisvas mokyklos pastatas, kurį būtų galima renovuoti, aprūpinti šiuolaikine mokymo baze ir tuomet perkelti reorganizuojamas mokyklas.

„Ministerijos atstovai man yra sakę, kad meno krypties mokyklos galėtų būti ne išskaidytos, bet veikti kaip viena įstaiga su tam tikrais atskirais profiliais. Atskiros mokyklos tokių pokyčių nelabai nori, nes tai susiję su etatų mažinimu, nusistovėjusios tvarkos keitimu. Kiekviena mokykla turės savo argumentus. Svarbiausias argumentas turėtų būti kuo geresnis visuomenės poreikių tenkinimas“, – dėstė valdininkas.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo tvirtinimu, kai kurios meno mokyklos Kaune įsteigtos tokiai veiklai menkai pritaikytose patalpose, instrumentai – seniai pirkti, susidėvėję.

Planuojamos sujungti mokyklos priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai. Pasak A.Bagdono, tapę laisvi pastatai turėtų būti naudojami Kauno savivaldybės reikmėms.