Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius Eismo valdymo centre stebėjo sostinės gatves ir su specialistais diskutavo apie tai, koks yra tinkamas ir efektyvus eismo valdymas sostinėje, kokiomis kompleksinėmis priemonėmis galima užtikrinti sklandesnį transporto srautų judėjimą.

„Vilnius  – augantis miestas  – natūraliai susiduria su spūsčių problema. Kad vilniečių kelionė į darbą ir namus truktų kuo trumpiau, yra daug priemonių: daugiau judėti pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu, dalintis automobiliais. Be to, pirmieji Lietuvoje pradėjome žymėti sankryžas geltonaisiais koriais, dėka jų,  jau pastebėjome, sankryžos blokuojamos rečiau ir tai prisideda prie spūsčių mažinimo. Dabar mūsų tikslas  – kiek įmanoma labiau išnaudoti turimus valdymo įrankius, kad ne tik eismo reguliavimas būtų patogesnis, vairuojama būtų kultūringiau, bet ir išnaudoti visas vaizdo kamerų galimybes, kad policija greit ir operatyviai gautų duomenis apie pažeidimus ir galėtų  skirti administracines sankcijas tiems, kurie kultūringai važiuoti neišmoko“,  – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Kovai su transporto spūstimis vadinamaisiais geltonaisiais koriais Vilniaus mieste jau paženklinta 14 sankryžų. Be to, probleminėse gatvėse (Ozo, Ukmergės, Geležinio Vilko, Kalvarijų, Kareivių g.), kur fiksuojami didžiausi transporto srautai, dar vasaros pabaigoje ir šį rudenį šviesoforai buvo sureguliuoti taip, kad jas įveikiančiam transportui kuo ilgiau degtų žalia šviesa. Pritaikius eismo reguliavimo priemones, probleminėse sankryžose žalias šviesoforo signalas dega iki 20 sekundžių ilgiau, jas įveikia daugiau transporto priemonių ir mažiau laiko praleidžiama spūstyse.

Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l. e. p. direktorės Modestos Gusarovienės,  Eismo valdymo centre dirbantys operatoriai realiuoju laiku keičia sankryžos darbo režimą, jeigu tai yra būtina norint pagerinti eismo situaciją tuo metu. Be to, eismo valdymo specialistai, pasitelkdami turimus įrankius, iš pavienių sankryžų sukuria ištisus transporto koridorius ir „žaliąsias bangas“, taip padidindami probleminių Vilniaus miesto sankryžų pralaidumą.

„Visas Vilniaus miesto eismo valdymas įgyvendinamas pasitelkiant specializuotą programinę įrangą. Visą parą ši įranga seka sistemos darbą ir esant bet kokiems gedimams siunčia pranešimus eismo valdymo centro operatoriams, kurie į visus gedimus reaguoja operatyviai, ir valandos bėgyje stengiamasi juos pašalinti“, – teigia M. Gusarovienė.

Stebėdamas 50-ies vaizdo kamerų filmuojamas sostinės gatves Vilniaus meras pastebėjo, kad jei daugelis vairuotojų jau išmoko neblokuoti sankryžų, tai nedaugelis jų tvarkingai juda transportu žiedu, ir pasiūlė specialistams imtis papildomo žiedų žymėjimo, kad eismas žiede nebūtų dirbtinai stabdomas.

Palyginti pirmąjį šių metų pusmetį su 2013 m. ir 2014 m. sausio – birželio mėn., kai kuriose sankryžose dėl infrastruktūrinių pasikeitimų (Vakarinio aplinkkelio atidarymo) transporto srautai itin sumažėjo praėjusiais metais – Laisvės pr., o Justiniškių g. – padidėjo.

Kur kas geresnių eismo pralaidumo rezultatų bus pasiekta pasibaigus Vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos darbams, kai bus atvertos šiuo metu itin apkrautos gatvės – Laisvės prospektas, Ukmergės ir kitos.