Komerciniams bankams nutraukus daugelio savivaldybės veiklų finansavimą, meras Juozas Imbrasas beldžiasi į tarptautinių finansų institucijų duris.

Nors nėra nė vieno parašo, savivaldybė skelbia, kad bankai finansuos Vilniaus miesto projektus.

"Negalime stabdyti projektų. Negalime leisti, kad dėl laikinų ekonomikos sunkumų būtų užkonservuoti objektai, o vėliau jie dėl to mums papildomai kainuotų. Be to, manau, kad valstybė šiuo metu turėtų ne mažinti, bet didinti investicijas. Tai padėtų atsigauti verslui, stimuliuotų ekonomiką ir leistų greičiau išlipti iš ekonominės krizės", – vakar išplatintame pranešime cituojamas J.Imbrasas. Vienas užkonservuotų objektų veikiausiai yra Nacionalinis stadionas.

Savivaldybės atstovai užvakar susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei Šiaurės investicijų banko (ŠIB) delegatais. Esą nustatyta, kad ERPB turi galimybių finansuoti socialinės paskirties ir infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, mokyklų, vaikų darželių ar automobilių stovėjimo aikštelių statybas. O ŠIB neva norėtų finansuoti dalį Vilniaus miesto 2009 m. investicijos programos.

"Šiandien, kai pasiskolinti pinigų dėl pasaulinės finansų krizės tampa vis sudėtingiau ir brangiau, svarbu turėti patikimus finansavimo šaltinius", – pranešime teigia mero patarėjas Darius Bernardas Liutkevičius.

Vis dėlto Vilnius turbūt nėra pats trokštamiausias kandidatas, kuriam būtų norima skirti finansavimą. Finansų ministerijos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė – labiausiai prasiskolinusi Lietuvoje. Jos skolos spalį siekė daugiau kaip 361 mln. litų, arba beveik 52 proc. visų pajamų. Finansų ministerija draudžia Vilniaus ir Kauno savivaldybėms prasiskolinti daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų, kitoms savivaldybėms nustatytas 35 proc. limitas.

VD inf.