Energetikos ministerija konstatuoja: "Kauno energija" klaidino gyventojus teigdama, kad, pasirinkus karšto vandens tiekėją, atsiras tarpininkų, nauji abonentiniai mokesčiai ir karštas vanduo pabrangs.

Iki gegužės 1-osios daugiabučių gyventojai turi pasirinkti karšto vandens tiekėją. Kauniečiai gali rinktis iš trijų variantų: pirkti karštą vandenį iš tiekėjo, mokėti dviem bendrovėms: už pašildymą – "Kauno energijai", o už vandenį – "Kauno vandenims" arba atsisakyti "Kauno energijos" paslaugų ir karštą vandenį ruošti jo vartojimo vietoje. Kurį šių būdų pasirinkus už vandenį tektų mokėti mažiausiai? Į šį ir kitus klausimus atsako Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.

– Ką patartumėte kauniečiams: kuris apsirūpinimo karštu vandeniu būdas jiems naudingiausias?

– Bendrijoms, kurių gyventojai sąžiningai deklaruoja skaitiklių rodmenis, galime rekomenduoti šilumą ir vandenį pirkti namo įvade ir pačioms dalytis karšto vandens suvartojimą bendrijos viduje. O toms, kurių name yra daug nesąžiningų vartotojų, – tik su karšto vandens tiekėju. Gyventojai buvo klaidinami, kad, pasirinkus karšto vandens tiekėją, atsiras kažkokių tarpininkų, nauji abonentiniai mokesčiai, o galų gale karštas vanduo pabrangs.

Be to, buvo teigiama, kad naujoji tvarka privaloma visų miestų daugiabučių gyventojams. Rinktis turi tik tų daugiabučių gyventojai, kurie pageidauja apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai. Kauno miesto šilumos tiekimo įmonė nėra suinteresuota permainomis, nes dabar galiojanti atsiskaitymo tvarka palanki tik jai, bet ne vartotojams, t. y. daugiabučių namų gyventojai solidariai sumoka už visą į namą tiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, neatsižvelgiant, kiek konkretus butas faktiškai suvartoja. Tai reiškia, kad gyventojai moka už save, o mokėdami gyvatuko mokestį – už kaimynų pavogtą ar nedeklaruotą karštą vandenį. Kauno miesto gyventojai tokiu būdu už neapskaitytą šilumą (gyventojams paskirstytą per gyvatuką) per 2008 m. sumokėjo apie 10,33 mln. litų. Vartotojai yra diskriminuojami, o monopolininkai nepatiria jokių nepatogumų. Nuo gegužės 1 d. įsigaliosianti tvarka būtent tai ir draudžia: jei karšto vandens tiekėjas nesutvarkys apskaitos, su "dingusiu" karštu vandeniu sunaudota šiluma negalės būti paskirstyta gyventojams, tai bus jau karšto vandens tiekėjo nuostolis.

– "Kauno energijos" vadovai skaičiuoja, kad, nepasirinkus bendrovės karšto vandens tiekėju, o atsiskaitant už karštą vandenį kaip iki šiol, gyventojams karšto vandens kubas kainuotų 14 proc. pigiau. Ar pagrįsti šie skaičiavimai?

– Monopolininkai sąmoningai iškraipo informaciją. Sąžiningų vartotojų, gyvenančių tarp mažiau sąžiningų kaimynų, atžvilgiu šie teiginiai nepagrįsti. Tarkime, bute gyvena viena močiutė, taupanti karštą vandenį ir jo sunaudojanti 1 kub. m.

Tačiau ji gauna sąskaitą už gyvatuką, pavyzdžiui, 86 litus. Tai kiek jai kainuoja 1 kub. m vandens? Jis auksinis! Tai kokie dar gali būti kiti argumentai? Tai tik monopolininkų nenoras dirbti pagal naują tvarką. Mūsų skaičiavimais, įvertinus visas sąžiningo vartotojo išlaidas, tokie vartotojai kiekvieną mėnesį turėtų laimėti nuo kelių iki keliasdešimt litų.

– Kauno miesto savivaldybė neseniai išplatino raginimą apsispręsti dėl karšto vandens tiekėjo. Jame teigiama, kad "Kauno energija" sieks įrengti namuose kokybiškus ir tikslius, bet brangiai kainuosiančius vandens skaitiklius. Tačiau skaitiklio mokestis dar nepatvirtintas. Kaip gali gyventojai nuspręsti, kuris apsirūpinimo karštu vandeniu būdas jiems naudingiausias, jeigu skaitiklio mokestis dar nežinomas?

– Siūloma karšto vandens apskaitos prietaisų kaina kelia pagrįstų abejonių. Juk karšto vandens tiekėjo problemą jau yra išsprendę pusė Lietuvos savivaldybių. Ten mokestis už skaitiklio įrengimą, priežiūrą ir patikrą svyruoja nuo 3 iki 5 litų. Todėl Kauno savivaldybė galėtų pasidomėti jau esama gera praktika, o ne gąsdinti gyventojus auksiniais skaitikliais. Be to, reikėtų akcentuoti, kad karšto vandens tiekėjo mokestis už naujų skaitiklių priežiūrą yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis, nei gyventojai dabar permoka už gyvatuką. Be to, jis bus mokamas tik tada, kai gyventojų butuose bus sumontuoti nauji skaitikliai.

– Ar galima teigti, kad gyventojams naudingiausia pasirinkti pirmąjį apsirūpinimo karštu vandeniu variantą, t.y. pirkti vandenį iš tiekėjo "Kauno energijos" ir mokėti skaitiklio mokestį?

- Jeigu name yra daug gudručių, vienareikšmiškai – taip. Juk sutikime, kad "Kauno energijai" tai atlikti bus lengviau, nes įmonė turi patirties ir finansinių pajėgumų. Tai kodėl ji neturėtų tuo užsiimti – tik pagal skaidrią ir visiems suprantamą tvarką? Kiekvienas vartotojas mokėtų tik už tai, ką suvartojo – už gyvatuką mokėtų stabilų, nešokinėjantį mokestį, o už karštą vandenį atsiskaitytų tik pagal skaitiklio rodmenis. Juk atsiskaitymo pagal skaitiklių rodmenis tvarka jau įprasta mokant už elektrą, dujas ir šaltą vandenį. Ir dėl to niekam nekyla klausimų.

– Šiuo metu 30 proc. suvartoto karšto vandens Kaune yra nedeklaruojama ir už jį neatsiskaitoma laiku. Kokia situacija kituose miestuose?

– Kituose Lietuvos miestuose, kuriuose nuo seno karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas ir kur jau visiškai sutvarkyta apskaita, vidutiniai nuostoliai neviršija 10 proc., o pavyzdžiui, Panevėžyje – neviršija 8 proc. Taigi reikia tik dirbti ir greitai situacija Kaune pasikeis, o gal net bus geresnė nei Lietuvos vidurkis.

– Energetikos ministerija pranešė, kad idealiausia būtų, jeigu vadinamasis gyvatuko mokestis būtų fiksuoto dydžio. Kaip jis būtų apskaičiuojamas ir kiek už gyvatuką tektų mokėti per mėnesį?

– Kaina apskaičiuojama labai paprastai: priklausomai nuo daugiabučiame name esančios karšto vandens cirkuliacijos sistemos, kiekvienam butui imamas fiksuotas šilumos kiekis (kWh), kuris reikalingas karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, ir dauginamas iš 1 kWh šilumos kainos. Priklausomai nuo konkretaus namo, šis mokestis sudarytų nuo 12 iki 45 litų, o didžioji dauguma turėtų mokėti apie 35 litus per mėnesį.

– Vyriausybė 1997 m. įpareigojo šilumos tiekėjus įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Tačiau dalis šilumos tiekimo įmonių, tarp jų ir "Kauno energija", per tą laiką netapo karšto vandens tiekėjomis. Ar "Kauno energijai", kaip ir kitoms įpareigojimo neįvykdžiusioms bendrovėms, negresia sankcijos?

– Tokia situacija susiklostė dėl nenoro nieko keisti. Mes žiūrime į priekį. Jeigu nuo gegužės 1 d. nebus vykdomi nustatyti reikalavimai, įmonėms gresia piniginės baudos.

– Daugiabučiuose karšto vandens apskaitos prietaisai priklauso butų savininkams, jie netikrinami ir neprižiūrimi, todėl neapskaitoma didelė dalis šilumos, kuri tampa gyvatuko mokesčiu. Kaip galima šią problemą išspręsti?

– Permainų data – gegužės 1-oji. Nuo tada su karštu vandeniu neapskaityta šilumos dalis negalės patekti į gyvatuko mokestį. O kad išvengtų nuostolių, įmonės turės analizuoti gyventojų deklaruojamus duomenis, tikrinti, prižiūrėti ir, esant reikalui, keisti karšto vandens skaitiklius.

– Kauno, Vilniaus, Jurbarko, Kelmės, Palangos, Druskininkų, Telšių ir Šilalės daugiabučių gyventojai už neapskaitytą šilumą, gyventojams paskirstytą per gyvatuką, per metus sumoka apie 33 mln. litų. Ar teko girdėti, kad kai kurios bendrijos svarsto galimybę kreiptis į teismus dėl nepagrįstai joms užkraunamų papildomų mokesčių?

– Neteko. Reikėtų pastebėti, kad bendrijos neturėtų dėl ko kreiptis, nes tokia buvo tvarka: daugiabučių namų gyventojai solidariai sumokėdavo šilumininkams už visą į namą patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, neatsižvelgiant į faktinį konkretaus buto suvartojimą. Tai leido įstatymai, kurie dabar keičiami.