Siūloma Vyriausybės nutarimu pakeisti šio instituto dalininkus ir jo savininko teises bei pareigas pavesti įgyvendinti SAM.

„Manome, kad prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi būti tokie institutai“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.

Jo teigimu, būdama SAM pavaldžia įstaiga Vėžio institutas galės pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Jų reikia instituto bazei atnaujinti, kuri, pasak J.Poželos, yra apverktina.

„Kitas dalykas, turime suprasti, kad kalbėdami apie Nacionalinį vėžio institutą, turime jį turėti savo sveikatos sistemoje. Tik tokiu atveju mes kaip ministerija, atsakinga už sveikatos apsaugą, galėsime koordinuoti bendrą šalies onkologinę programą. Mes matome ne tokią efektyvią instituto veiklą ir darbą, koks jis galėtų būti, būdamas SAM pavaldus“, – tvirtino ministras.

Jis priminė, kad Vėžio institutą sudaro mokslo tyrimo įstaiga ir klinika. Klinikos suteiktas paslaugas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Iš jo gaunamos lėšos, SAM duomenimis, sudaro apie 85 proc. viso įstaigos veiklos finansavimo.

„Pasigendu didesnio Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio klinikos perspektyvoms. Turint omeny onkologinių susirgimų didėjimo tendenciją, tai turbūt vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidursime ateityje“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Jis sakė norįs, kad Nacionalinio vėžio instituto pavaldumas būtų kuo greičiau pakeistas.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nepritaria SAM siekiui perimti Nacionalinį vėžio institutą. Jos vadovaujama ministerija pateikė neigiamą poziciją.

Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, ir dabar SAM niekas netrukdo formuoti politiką sveikatos priežiūros srityje.

„Tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina instituto savininko teises ir pareigas, negali trukdyti Sveikatos apsaugos ministerijai, neįgyvendinančiai instituto savininko teisių ir pareigų nuo 2002 metų, formuoti onkologinių ligų gydimo ir prevencijos politiką ir praktiką, nes šie dalykai yra reglamentuojami tik sveikatos apsaugos ministro leidžiamais teisės aktais“, – teigiama A.Pitrėnienės rašte SAM.

Pasak A.Pitrėnienės, Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, jo veiklą ir valdymą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

„Neaišku, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija ignoruoja Mokslo ir studijų įstatymą ir kartu siekia įgyvendinti instituto savininko teises ir pareigas, nors Mokslo ir studijų įstatymas valstybinio mokslinių tyrimų instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai nesuteikia jokių instituto valdymo galių. Tokia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija leidžia nuogąstauti, kad ji galimai linkusi traktuoti institutą kaip eilinę ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė.

Jos teigimu, tai galėtų sutrikdyti Vėžio instituto mokslinę veiklą. Pasak A.Pitrėnienės, šis institutas moksliniu požiūriu yra sparčiausiai progresuojanti šalies mokslo ir studijų institucija.

Seimas 2014 metų balandį priėmė įstatymą, pagal kurį Vyriausybė buvo įpareigota iki liepos 1 dienos reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą. Į jo sudėtį numatyta įtraukti ir kliniką. Vyriausybės nutarimu instituto savininko teises bei pareigas pavesta įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Pagal įstatymą, Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros įstaigoms teikia metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės klausimais, koordinuoja vėžio kontrolės veiklą, diegia onkologijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į kasdienę praktiką, teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tvarko Vėžio registrą ir pan.