Nerimstantys streikų komitetai, protesto akcijos, žygis Gedimino prospekte, pamokų boikotas. Praeitų metų scenarijus šiemet nepasikartos, tačiau naujus mokslo metus lenkiškos mokyklos pasitinka kovinės parengties.

Jaučia kartėlį

Šiuos mokslo metus mokyklos, kuriose dėstoma lenkų kalba, vis dar pasitinka su nuoskauda. Lietuvių kalbos pozicijas stiprinantis naujasis Švietimo įstatymas vis dar kaitina aistras ir švietimo sistemoje dirbančius lenkus verčia kovoti. Jėgų įstatymo kritikams suteikia ir artėjantys rinkimai.

Vilniaus rajono Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius Zbignievas Maciejevskis dienraščiui kartojo tuos pačius kaip ir daugelio kitų kalbintų lenkiškų mokyklų direktorių žodžius: „Faktiškai niekas nesikeičia, pozicija lieka ta pati.“

„Tai įstatymas, kurio įgyvendinimas šimtu procentų nėra įmanomas, ir tiek mūsų, tiek tėvų, tiek vaikų pozicija lieka ta pati. Įstatymas buvo skubotas, priimtas be diskusijų, nepasitarus su bendruomene, nebandant ieškoti kompromiso, pažeidžiant mūsų, kaip proceso dalyvių, teises“, – nuoskaudas vardijo Z.Maciejevskis.

Senų istorijų nekartos

Pernai įstatymas buvo pasitiktas itin priešiškai. Moksleiviai atsisakė eiti į mokyklas, o maištaujančias atžalas remiantys tėvai puolė kurti streikų komitetus. Šiemet aistros atlėgo, o tautinės mažumos atstovai pasirinko laukimo taktiką.

„Reikia ne kovoti, nes kova tarp savo valstybės piliečių nėra gerai. Reikia kalbėtis ir diskutuoti. Tikimės, kad nauja valdžia po rinkimų bandys rasti kitą būdą, kaip išspręsti šią problemą, ir Švietimo įstatymas bus atšauktas“, – vylėsi pedagogas.

Pasak Z.Maciejevskio, įtampą gerokai sumažintų ir pavasarį vykusių bandomųjų lietuvių kalbos egzaminų rezultatų paskelbimas. Šie turėtų parodyti, kiek tautinių mažumų mokyklų moksleiviai moka lietuvių kalbą ir yra pasirengę pareiti prie naujos sistemos.

„Manau, kad šių rezultatų paviešinimas gerokai pataisytų padėtį ir nuramintų tiek tėvus, tiek moksleivius. Švietimo ministerija žada, kad tai bus padaryta rugsėjį. Kol to nėra, nei mes, nei tėvai savo pozicijos nekeisime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Mato ir pranašumų

„Tačiau ar naujajame Švietimo įstatyme visiškai nėra nieko gera ir jį reikia besąlygiškai atšaukti?“ – pasiteiravome Z.Maciejevskio.

„Žinoma, ne, ten yra nemažai gerų dalykų, ir dalį tų naujovių mes nesunkiai įgyvendinome. Pavyzdžiui, buvo reikalaujama padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių. Nedelsdami tai padarėme, nes suprantame, kaip svarbu gerai mokėti valstybės, kurioje gyveni, kalbą. Tai labai svarbu“, – teigė pedagogas.

Tačiau, anot pašnekovo, nesuprantamas lieka noras apriboti tautinės mažumos kalbos vartojimą.

„Tai ginčytinas dalykas. Galima kalbėti apie laipsnišką reformos įgyvendinimą, kai lietuviškai bus pradėta mokyti nuo pirmos klasės ir jau tapęs dvyliktoku toks abiturientas laikys tokius pat egzaminus kaip ir lietuvių mokyklą baigęs žmogus. Tačiau ir tai netobulas sprendimas, nes žmogus negali valstybinės kalbos mokėti geriau negu gimtosios, šiuo atveju lenkų“, – pabrėžė pašnekovas.

Mieste situacija geresnė

Sostinės lenkakalbių mokyklų vadovai reformą ir jos įgyvendinimo galimybes linkę vertinti švelniau. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius tikino, kad jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje nauja ugdymo tvarka be pokyčių galioja jau nuo pernai.

„Pas mus didesnių problemų nebuvo. Kadangi mūsų mokiniai yra vilniečiai ir turi kontaktą su lietuvių kalba, jiems buvo nesunku prisitaikyti. Tad pas mus įstatymas vykdomas ir didesnių sunkumų nepatiriame“, – teigė pašnekovas.

Vis dėl to nuoskaudą dėl reformos skubotumo jaučia ir šios sostinės mokyklos auklėtiniai bei jų tėvai. A.Blaškevičiui lig šiol keistai skamba teiginiai, kad lenkiškų ar rusiškų mokyklų moksleiviai mokosi prasčiau nei jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų.

„Štai dabar rankose laikau statistiką: mano mokyklos valstybinių egzaminų rezultatai nė kiek ne prastesni nei šalia esančios lietuvių mokyklos. Ir taip buvo visada. Tad teiginys, kad mokyklų, kur dėstoma lenkų kalba, lygis yra prastesnis, – netiesa“, – kalbėjo pašnekovas.

Mokyklos direktorius patvirtino kolegos iš Vilniaus rajono žodžius, kad šiuo metu kalbos apie streikus nėra. Tačiau situacija gali bet kuriuo metu pasikeisti.

„Manau, nepasitenkinimas liko, tik nėra taip viešai demonstruojamas. Kiek žinau, streikuoti nesiruošiame, bet dezorganizuoti mokymo procesą labai lengva, jeigu tik kas norėtų. Ilgai ruoštis tam nereikia“, – tikino A.Blaškevičius.